2 tema. Kokybės vadybos evoliucija

Tikslas – Paaiškinti kokybės vadybos evoliucijos esminius tarpsnius bei VKV koncepcijos susiformavimo prielaidas.

Uždaviniai:

• Apibūdinti kokybės siekimo metodų raidą;
• Apibūdinti prielaidas, kuriomis susiformavo kontrolė kaip valdymo funkcija;
• Paaiškinti kontrolės proceso tarpsnius;
• Išvardinti tradicinės kontrolės funkcijos ribotumą šiuolaikinėmis sąlygomis;
• Paaiškinti Demingo filosofijos komponentus;
• Apibendrinti jo filosofijos indėlį į VKV;
• Apibūdinti kokybės raidą skirtingose šalyse.

Temos:

2.1. Kokybės vadybos metodų raida.

2.2. Kokybės kontrolė –valdymo funkcija.

2.3. Revoliucinis W. E. Demingo požiūris.

2.3.1. W.E. Demingo biografija.

2.3.2. W.E. Demingo ,,Gilaus pažinimo“ filosofija.

2.4. Kokybės vadybos raida skirtingose šalyse.

2.4.1. Japonijoje vykdomi kokybės vadybos perversmai.

2.4.2. JAV kokybės vadybos raida.

2.4.3. Prancūzijos vaidmuo tobulinant kokybę.

2.4.4. Rusijos ir tarybinio laikotarpio indėlis kokybės valdyme.

2.1. Kokybės vadybos metodų raida

Kokybės vadybos metodų raidoje galima išskirti keturis skirtingus lygius:

1. Kokybės patikra
2. Kokybės kontrolė
3. Kokybės valdymas
4. Visuotinės kokybės vadyba

Pagrindiniai šių lygių bruožai pateikiami 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė

Kokybės metodų raida

Lygiai	Pagrindiniai bruožai
	Už kokybę atsako	Pagrindinis dėmesys į
1. Kokybės patikra	Kokybės inspektorius	Produktą
2. Kokybės kontrolė	Kokybės vadybininkas	Procesą
3. Kokybės valdymas	Kokybės užtikrinimo vadovas arba kokybės direktorius	Sistemą
4. Visuotinės kokybės vadyba	Kokybės direktorius	Žmones

Šie lygiai atspindi ir kokybės svarbos vietą organizacijų valdyme. Panagrinėkime kokybės vadybos raidos tarpsnius ir juose taikomus kokybės siekimo metodus atidžiau.

1. Žymus kokybės vadybos ekspertas Garvin’as teigė, kad kokybės vadybos esminė raida Vakarų pasaulyje prasidėjo tik įdiegus gamyboje tikrinimo funkciją. Iki XVIII-XIX a. patys meistrai savo dirbtuvėse buvo atsakingi už gaminių kokybę. Gamyboje pradėjus naudoti šablonus, kokybės inspektoriai tikrino galutinio produkto kokybę.
Sudėtingėjant produkcijos gamybos procesui, kokybės inspektoriams pasidarė sunku vizualiai tikrinti kokybę, nes sparčiai augo jų darbo krūvis. Todėl jie atkreipė dėmesį į gamybos proceso kokybę.

2. 1920 m. kokybės tikrinimo veiksmai buvo oficialiai pripažinti kaip kokybės kontrolės funkcija ir ją atliko kokybės vadybininkas. Šio laikotarpio kokybės kontrolėje buvo žengtas svarbus žingsnis. Buvo sukurti įvairūs statistiniai kokybės kontrolės metodai. Pagrindinis metodas tuo metu buvo Shewhart’o kontrolės grafikas, kurį jis sukūrė 1924 metais, siekdamas paaiškinti proceso kintamumą. Grafikas padeda nustatomi nepageidaujamus nukrypimus produkcijos gamyboje ir jų atsiradimo laiką. Tačiau nei kontrolės grafikas, nei kiti statistiniai metodai neišsprendžia visų problemų. Todėl pirmiausia reikia surasti nukrypimų priežastis ir tuomet imtis atitinkamų veiksmų šių nukrypimų pašalinimui. Šio tarpsnio visų statistinių kokybės kontrolės metodų tikslas – rasti būdus, kurie padėtų kontroliuoti ir sumažinti nukrypimus, analizuojant turimus duomenis.

Pagrindinis skirtumas tarp pirmojo ir antrojo kokybės vadybos raidos etapų yra jų orientavimasis į skirtingus objektus. Kokybės patikros laikotarpiu dėmesys buvo nukreiptas į produktą, o kokybės kontrolės etape – orientuojamasi į patį gamybos procesą.

3. Šeštajame dešimtmetyje statistinė kokybės kontrolė virto kokybės užtikrinimu, o vėliau – kokybės valdymu. Kokybės užtikrinimas apėmė keturis komponentus:

• kokybės kaštus,
• visuotinės kokybės vadybos pradmenis,
• patikimumo nustatymą,
• filosofiją ,,be defektų“ (zero defects – angl.).

Visi šie keturi komponentai buvo išskirti ir taikomi trečiajame kokybės valdymo raidos etape. Šiame etape kokybė valdoma užtikrinant vartotojų keliamus kokybės reikalavimus. Nors buvo toli nužengta vystant kokybės vadybą, tačiau tai dar nebuvo konkurencijos įrankis.

4. Kiekvienas kokybės vadybos raidos etapas perėmė ankstesnių etapų pasiekimus. Ketvirtasis kokybės vadybos raidos tarpsnis išsiskyrė pasaulinio lygio kokybės reikalavimais ne tik produkcijai, bet ir visiems organizacijų veiklos procesams. Šių reikalavimų visumos realizacija dešimtajame dešimtmetyje buvo pavadinta Visuotinės kokybės vadyba (VKV). VKV reikalauja kultūrinės, t.y. veiksmų atlikimo, revoliucijos visoje organizacijoje, didelis dėmesys skiriamas organizacijos integracijai į visuomenę. Išsiplėtė vartotojo sąvoka, kuri apima ir produktų vartotojus, ir darbuotojus, ir visuomenę, ir savininkus. Esminis šio etapo skirtumas nuo kitų trijų – dėmesys pačiam žmogui.

Visuotinės kokybės vadyba yra naujausiojo raidos laikotarpio vadybos metodas.

Šiame skyriuje toliau pateiktoje medžiagoje pasiaiškinsime tik du skirtingus požiūrius į kokybės vietą organizacijos tiksluose. Kalbėsime apie antrąjį kokybės vadybos raidos tarpsnį – kontrolės funkcijos išskyrimą organizacijos valdymo procese ir revoliucinį W. E. Demingo požiūrį į kokybę, kuris pakeitė tradicinę kokybės kontrolės funkcijos organizacijoje sampratą.