2.4. Kokybės vadybos raida skirtingose šalyse

2.4.1. Japonijoje vykdomi kokybės vadybos perversmai

Japonija, kuri šiuo metu yra viena iš kokybės vadybos lyderių, įveikė savo blogą įvaizdį, prigijusį po Antrojo Pasaulinio karo. Šalies vyriausybė suprato, kad didelę įtaką turi šalies eksportas ir kad tarptautinė kokybės kompetencija vaidina svarbų vaidmenį. Siekiant suformuoti statistinius kokybės kontrolės metodus bei plėtoti naują kokybės koncepciją, penktajame dešimtmetyje buvo įkurta japonų mokslininkų ir inžinierių asociacija. 6-aname dešimtmetyje buvo organizuojamos konferencijos ir kviečiami amerikiečių ekspertai mokyti japonų vadybos specialistus pagrindinių kokybės uždavinių.

1950 m. ir 1954 m. į Japoniją buvo pakviesti V.E. Deming ir J. Juran. Japonų firmų vadovai, kurie dalyvavo šios asociacijos konferencijose, vadovavosi amerikiečių patarimais. Iki 1960 m. kokybės vadybos įdiegimas buvo orientuojamas inžinerinės ir techninės veiklos link. Netrukus pasirodė metodika, kurioje buvo pateikiami realūs pavyzdžiai ir profesionali informacija, siekiant įgyvendinti kokybės vadybą. Šios metodikos tikslas - skatinti darbuotojus susipažinti su kokybės vadybos pagrindais. Buvo įsteigta kokybės kontrolės grupė - kokybės būreliai, kuriuose dalyvavo visi organizacijos specialistai. Dabartiniu metu šis judėjimas teikia nuolatinę naudą įmonių vadovams, lemia japonų pramonės sėkmę pasaulyje.

7-ajame dešimtmetyje Japonija sėkmingai diegė ,,nulis defektų“ vadybos koncepciją. Japonijoje tai buvo tam tikras būdas kiekybiniam inžinerinių reikalavimų atitikimui nustatyti. Nuo to laiko pradėjo formuotis naujos verslo idėjos.

Kai 8-ajame dešimtmetyje pasaulio kompanijos sutelkė dėmesį į pardavimų skatinimą, ,,Toyota Motors“ kompanijos direktorius Taiiči Ono praadėjo įgyvendinti gamybinį pranašumą suteikusį metodą - ,,pačiu laiku“ (angl. - just in time). ,,Šis metodas yra kažkas daugiau nei vien atsargų mažinimo sistema. Tai daug daugiau nei mašinų perderinimo laiko trumpinimas. Tai daug daugiau už ,,kanbanų ir džidoka“ metodų naudojimą. Tai daug daugiau už gamyklos modernizavimą. Tai tam tikra prasme yra būdas priversti gamyklą dirbti kompanijai taip, kaip žmogaus kūnas dirba tam žmogui“ teigia Norman'as Bodek'as Productivity Inc. Pirmininkas.

Nauja verslo idėja, suvokta pasaulyje tik XX a. pabaigoje, galime laikyti nuolatinį Japonijos įmonių siekį mažinti nebūtinas išlaidas, kai tuo tarpu tradicinis naujovių gamyboje supratimas siejamas tik su procesų automatizavimu ar robotizavimu.

2.4.2. JAV kokybės vadybos raida

XVIII - XIX a., kai gamyba vyko meistrų dirbtuvėlėse, už kokybės kontrolę buvo atsakingi patys meistrai. Tik XIX a. kokybė pradėta kontroliuoti didesniu tikslumu bei mastu.

Kokybės kontrolės, kaip atskiros funkcijos pradžia siejama su 1922 m., kai buvo išleista Radford knyga ,,Kokybės kontrolė gamyboje“. Tuo tarpu kokybės vadybos sąvokos vartojimas buvo įgyvendintas dėka amerikiečių mokslininko W. Shewhart, kuris nuo 1924 m. nagrinėjo produkcijos kokybės užtikrinimo metodą. 1931 m. W. Shewart išleido knygą ,,Produktų kokybės ekonominė kontrolė“. Ši knyga nustatė kokybės vadybos objektus bei statistinius metodus. Tai buvo judėjimo už kokybę pradžia.

W. Shewhart kartu su W.E. Deming ir J. Juran buvo statistinės kokybės kontrolės pradininkai. ŠiameĀ  laikotarpyje, tobulinant kokybę, galima išskirti du etapus.

Pirmas etapas: Shewhart įrodė, jog bet kokiame procese kintamumas (variacijos) yra neišvengiamas. Buvo kuriami įvairūs statistiniai metodai kokybei įvertinti.

Antras etapas: H. F. Dodge ir H. G. Roming sukūrė atrankos metodą produktų kokybės kontrolei.

R. Jones, vienas iš kokybės tobulinimo autorių, gavo užduotį optimizuoti produkcijos kokybę, t. y. siekti klientų patenkinimo mažiausiais kaštais. Jis suorganizavo įvairių specialistų grupę: statistikų, technikų, chemikų ir kitų mokslininkų. Dauguma tų, kurie buvo pirmieji šio būrelio nariai, turėjo įtakos kokybės vadybos vystymuisi. Būtent šie mokslininkai prisidėjo prie kokybės veiklos tobulinimo: H. F. Dodge, H. G. Romig, G. D. Edwards, J. Juran, W. Shewhart. Vėliau R. Jones tarnyba buvo pavadinta ,,Kokybės užtikrinimo departamentu“.

Tų pačių minčių šalininkas J. Juran tapo vienu iš žymiausių kokybės vadybos skleidėjų ir įgyvendintojų. Jo veikalas ,,Svarbiausi kokybės kontrolės metodai“ buvo išplatintas 40 000 egzempliorių tiražu ir parduodamas visame pasaulyje įvairiomis kalbomis. J. Juran apibendrino kokybės vadybos sampratą ir pritaikė jos diegimą įvairiose šalyse. Tačiau mokslininkų R. Jones ir W. Shewart JAV pramonėje diegiami kokybės vadybos principai iki Antrojo pasaulinio karo plito lėtai. Būtent kokybės vadybos vystymuisi didelės įtakos turėjo Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1941 m. iki 1945 m. daugelis inžinierių ir technikų taikė statistinės kokybės kontrolę.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios po 1950 m. smuko darbo našumas ir sumažėjo rinkos dalis JAV, yra produkcijos kokybė. Užsienio konkurencija privertė JAV vadybą akcentuoti kokybę. Pramonėje reikėjo siekti kokybės, kad JAV įmonės galėtų konkuruoti pasaulio rinkose.

6-ajame dešimtmetyje statistinė kontrolė pradedama apibūdinti, kaip kokybės užtikrinimas. (kokybės užtikrinimu buvo siekiama aprūpinti klientus atitinkamos kokybės produktais). Tuo metu buvo išskiriami šie pagrindinai kokybės užtikrinimo etapai:

1951 m. Juran pirmą kartą pasiūlė kokybės kaštų koncepciją.
1956 m. Feigenbaum pasiūlė visuotinės kokybės valdymo (angl.- total quality control) koncepciją.
1957 m. buvo sukurti įrengimų veikimo patikimumo nustatymo metodai.
1961 - 1962 m. Martin kompanijoje, gaminančioje ,,Peršing“ raketas JAV armijai, buvo pradėta naudoti ,,nulis defektų“ koncepcija.
Šiuo laikotarpiu buvo pažengta kokybės vadybos srityje, bet požiūris į kokybę išliko neigiamas. Vis dėlto, apie 1960 m. JAV kokybės kontrolė užėmė ypatingą vietą ir įsijungė į pramonės vadybos sistemą. Prie kokybės gerinimo programų prisideda ir įmonių rentabilumo augimas mažinant kaštus. Tuo metu Crosby buvo žinomas savo ,,nulis defektų“ idėja. Jo nuomone, kokybės lygis gali būti reiškiamas neatitikimų (nesėkmės) nuostoliais. Todėl jo pateiktas siekis formuluojamas ,,nulis defektų“. Jis suprato kokybės gerinimą kaip nuolatinį ir nepertraukiamą procesą. Crosby įsivaizdavo ,,nulis defektų“ metodą kaip vadybininkų veiklos standartą.

8 -jame dešimtmetyje JAV įmonių vadovai kokybe susidomėjo dėl kelių priežasčių:

-- Iškilo reali japonų produktų konkurencijos grėsmė kokybės srityje.
-- Vystėsi vartotojų judėjimas prieš blogos kokybės produkciją.
-- Vyriausybinės institucijos, tokios kaip Vartotojų gynybos komisija, Aplinkosaugos agentūra pradėjo kontroliuoti JAV įmonių produkcijos kokybę.

Dėl šių priežasčių pakito kokybės samprata - kokybė apibrėžiama lyginant ją su konkurentų produkcijos kokybe.

2.4.3. Prancūzijos vaidmuo tobulinant kokybę

Prancūzijoje pažiūros į kokybės vadybą, panašiai kaip ir kitose vakarų šalyse, taip pat vystėsi progresyviai. 1957 m. buvo įkurta Prancūzijos Pramonės Kontrolės ir Kokybės Asociacija (Le Association Francaise pour le Contre'le Industriel et la Qualite - A.F.C.I.Q.). Šios organizacijos dėka buvo suformuota daug naujų idėjų, kurios tapo pramonės įmonių plėtros pagrindu.

Nuo 1978 m. asociacija padėjo paruošti tarptautines kokybės vadybos normas, kurias pirmą kartą 1987 m. išleido Tarptautinė standartizacijos organizacija (International Standard Organisation - ISO). Tai palengvino kokybės vadybos metodų plitimą.

2.4.4. Rusijos ir tarybinio laikotarpio indėlis kokybės valdyme

Rusijoje taip pat buvo ieškoma būdų, kaip tobulinti produkcijos kokybės valdymą. Mokslo pajungimo kokybės valdymui pradžia Rusijoje matyt, reikėtų laikyti tą faktą, kai 1846 m. rusų matematikas M. Ostrogradskis kokybės kontrolei pritaikė teorijos ir matematinės statistikos metodus.

Produkcijos kokybės valdymą GOST 15467- 70 (tarybinio laikotarpio standartai) apibrėžė taip: Produkcijos kokybės valdymas - tai reikiamo produkcijos kokybės lygio nustatymas, užtikrinimas ir palaikymas ją kuriant, gaminant ir eksploatuojant arba vartojant, realizuojamas sistemingai kokybę kontroliuojant ir tikslingai veikiant sąlygas ir veiksnius, turinčius įtakos produkcijos kokybei.

1955 m. Saratovo įmonėse susiformavo vadinamoji Saratovo kokybės gerinimo sistema. 1975 m. buvo patvirtinta (pritarta) Lvovo įmonėse susiformavusi kompleksinė produkcijos kokybės valdymo sistema (KPKVS). Joje buvo sukaupti naujausi patyrimo ir mokslo duomenys. Buvo organizuojama daug priemonių, siekiant pagerinti įmonių produkcijos kokybę. Svarbiausias iš jų:

• tai įvairių produkcijos kokybės valdymo sistemų diegimas,
• kokybės, bandymų padalinių, technologinių procesų ir darbo vietų įmonėse atestavimas,
• ekonominės sankcijos už nestandartinės produkcijos realizavimą,
• pradėta steigti valstybinius produkcijos bandymų centrus,
• pakoreguoti nuostatai, įvestos administracinės baudos už standartizacijos taisyklių pažeidimus.
• 1985 m. pradedamas taikyti produkcijos kokybės gerinimo programinis planavimas.

Buvo pabrėžiami du pagrindiniai produkcijos kokybės gerinimo šaltiniai:

Pirmas - tai mokslo ir technikos pažanga. Jų dėka sukuriamos naujos geresnės medžiagos, žaliavos, komplektuojami gaminiai, nauja galutinė produkcija, naujos daug našesnės gamybos priemonės ir pažangi technologija.

Ir antras šaltinis - tai žmogus. Jis gamybos procese dalyvauja su savo norais ir galimybėmis, troškimais, trumpalaikiais ir ilgalaikiais planais. Nustatyta, jog produkcijos kokybė tam tikru laipsniu priklauso nuo žmogaus nuotaikos. Svarbiausia yra nustatyti, kaip sužadinti žmogų kuo geriau ir efektyviau atlikti savo pareigas. Tačiau staigių ir stambių veiklos poslinkių užtikrinant kokybę nebuvo galima tikėtis dėl įvairių techninių, ekonominių, organizacinių priežasčių iš kurių svarbiausioji - visa sistema.

Klausimai pasikartoti

1. Apibūdinkite kokybės siekimo metodų raidos tarpsnius.
2. Paaiškinkite prielaidas, kurios suformavo kontrolę kaip valdymo funkciją.
3. Apibūdinkite valdymo funkcijos kontrolės proceso tarpsnius.
4. Kokie yra pagrindiniai tradicinės kontrolės privalumai palyginus su gaminių patikra?
5. Paaiškinkite tradicinės kontrolės funkcijos ribotumą šiuolaikinėmis sąlygomis.
6. Kokie yra pagrindiniai Demingo filosofijos komponentai?
7. Paaiškinkite 14 Demingo punktų.
8. Kokios Demingo idėjos išreiškia naują požiūrį į kokybės vadybą ir vadovavimą?
9. Kam taikomas Demingo ,,ratas“?
10. Apibūdinkite Demingo filosofijos indėlį į VKV.
11. Palyginkite kokybės siekio raidą skirtingose šalyse.

Literatūra

1. BARCZYK, Casimir. Visuotinės kokybės vadyba. Vilnius, 1999. ISBN 9986-05-347-1.
2. DIKAVIČIUS, Vidmantas, STOŠKUS, Stasys. Visuotinės kokybės vadyba. Mokomoji knyga. Kaunas, 2003. ISBN 9955-09-363-3.
3. POCIUTĖ, Danutė, J., JANUŠAUSKIENĖ, Vita, VITKAUSKAS, Romualdas. Kokybės vadyba. Vilnius, 2005. ISBN 9986-05-781-7
4. RUŽEVIČIUS, Juozas. Kokybės vadybos modeliai ir jų taikymas organizacijų veiklos tobulinimui. Mokomoji knyga. Vilnius, 2006. ISBN 9986-19-837-2.
5. STANCIKAS, Edmundas, R., BAGDONIENĖ, Diana. Visuotinės kokybės vadybos metodų taikymas organizacijoje. Kaunas, 2004. ISBN 9955-09-625-X
6. STONER, James. A. F., FREEMAN R. Edward, GILBERT Daniel R., JR. Vadyba. Kaunas, 1999. ISBN 9986-850-30-4.
7. STOŠKUS, Stasys. Bendrieji vadybos aspektai. Mokomoji knyga. Šiauliai, 2002. ISBN 9986-38-360-9.
8. VANAGAS, Povilas. Visuotinės kokybės vadyba. Vadovėlis. Kaunas, 2004. ISBN 9955-09-748-5