Kiekviena pertrauktis turi identifikatorių, kuris leidžia kuria nors algoritmo šaka vykdyti pertraukties aptarnavimo veiksmus.
Identifikatorius - tai vektoriumi vadinamas skaičius, kuris nurodo adresą tos atmintinės ląstelės, nuo kurios saugomas pertraukiančiosios programos pirmosios komandos adresas.
Vektorių į magistralę siunčia arba pertraukčių valdiklis, arba pertraukties reikalaujantis išorinis įrenginys.
Pertraukiančiąsias programas galima tobulinti, tam gali prireikti joms daugiau vietos atmintinėje, tačiau pertraukties vektoriaus adresas išlieka tas pats.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą