1999 metų viduryje pasirodė naujas kompanijos AMD procesorius – K7. Jis sudarytas iš 20 milijonų tranzistorių ir gaminamas pagal 0,25 µm technologiją, darbinis dažnis 500 MHz. Vėliau pasirodė procesoriai, pagaminti pagal 0,18 µm technologiją ir darbiniu dažniu iki 1GHz.
Procesorius patalpintas į kartidžą, kuris į pagrindinę plokštę jungiamas per SlotA jungtį, sukurtą kompanijos AMD.
5.2 pav. Procesoriaus K7 sandara
K7 ir SlotA naudoja magistralinį protokolą Digital Alpha EV6, kuris yra daug kuo pranašesnis už Intel P6 GTL+. EV6 ir numato galimybę naudoti topologiją point to point, kuri taikoma multiprocesorinėse sistemose (K7 palaiko multiprocesorines sistemas). Be to EV6 gali dirbti 200MHz ir didesniu dažniu. K7 buvo pirmasis procesorius, kuris leido pilnai išnaudoti greitaeigių RDRAM ir SDRAM operatyvinės atmintinės tipų galimybes. K7 turi 9 vykdomuosius blokus: tris sveikų skaičių apdorojimo blokus, tris adresų apdorojimui, ir tris daugialypės terpės blokus (vienas skirtas duomenų su slankiojančiu kableliu įrašymui/nuskaitymui (FStore) ir du konvejerinius blokus komandų (FPU/MMX/3DNow) vykdymui).
Procesorius AMD K7 gali dekoduoti tris x86 komandas į šešias RISC komandas. Po dekodavimo RISC86 komandos patenka į buferį, kur laukia, kol bus įvykdytos viename iš procesoriaus vykdymo blokų. K7 buferis gali saugoti 72 operacijas (tris kart daugiau, nei K6), išduoda po devynias - kiekvienam vykdymo blokui po vieną.
K7 turi 128 KB pirmo lygio priešatmintinę (64KB duomenims ir 64KB komandoms). Ryšiui su antro lygio priešatmintine yra speciali magistralė. K7 versijos skiriasi antro lygio priešatmintine – nuo2 iki 8MB.
K7 yra 7 – 10% produktyvesnis, nei to paties darbinio dažnio PentiumIII
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą