1. Kompiuterių pertraukčių sistema skirta vykdomai programai sustabdyti ir pereiti prie kitos, svarbesnės toje situacijoje programos vykdymo. Ta programa, vadinama pertraukčių aptarnavimo programa.
2. Dažnai pertrūkio signalų atsiradimas iš anksto yra nežinomas ir vykdomojoje programoje neplanuojamas. Tai nepriklausomas ir netikėtas įvykis, galintis atsirasti vykdant bet kurį programos žingsnį.
3. Svarbu, kad aptarnavus pertraukties šaltinį būtų sugrįžta į tą programos vietą, ties kurias ji pertraukta ir pratęsti jos darbą ( jei nėra priežasčių neleidžiančių to padaryti).
4. Pertraukčių valdoma įvestis – išvestis yra vienas iš būdų sumažinti procesoriaus prastovas dėl įvesties –išvesties procedūrų atlikimo.
5. Pertrauktys leidžia išoriniams įrenginiams pasirengti siųsti ir priimti duomenis.
6. Kiekviename procesoriaus darbo cikle turi būti patikrinamas įrenginio pasirengimas keistis nauja duomenų porcija ir, jei to nėra, procesorius laukia, kol toks signalas (apie pasirengimą) bus išduotas kuriame tai kitame cikle.
7. Kiekviename naujai vykdomame cikle procesorius vis tikrina, ar nėra pertraukties reikalavimo (gal įrenginys jau pasiruošęs perduoti kitą duomenų porciją), jei taip, programos darbas pertraukiamas ir procesorius priima duomenis. Taip baitas po baito pertraukčių dėka perduodamas visas duomenų masyvas.
8. Kiekviena pertrauktis turi identifikatorių, kuris leidžia kuria nors algoritmo šaka vykdyti pertraukties aptarnavimo veiksmus.
9. Identifikatorius - tai vektoriumi vadinamas skaičius, kuris nurodo adresą tos atmintinės ląstelės, nuo kurios saugomas pertraukiančiosios programos pirmosios komandos adresas.
10. Vykdant vieną ir tą pačią programą pertraukčių reikalavimų signalai gali būti išduodami skirtingais programos vykdymo momentais, jų skaičius t. p. nebūtinai turi sutapti. Todėl pertraukties aptarnavimas reikalauja žymiai sudėtingesnio aparatinio mechanizmo nei paprogramės iškvietimas.
11. Perjungimo laikas priklauso nuo pertraukties signalo pasirodymo momento ir sistemos reakcijos laiko. Paprastai komanda, kurios vykdymo metu gautas pertraukties signalas, užbaigiama, o kitos komandos pirmajame cikle pradedamas pertraukties aptarnavimas (ta komanda užbaigiama, tik po pertraukties procedūros).
12. Visuose kompiuteriuose yra pertraukčių mechanizmas, kuriuo kiti moduliai (pvz., kaupiklis) gali nutraukti įprastą centrinio procesoriaus darbą.
13. Išorinių įrenginių valdiklio generuojama pertrauktis yra vadinama išorine, o mikroprocesoriaus generuojama pertrauktis - vidine.
14. Mikroprocesoriaus vidinės pertrauktys – tai pertrauktys atsirandančios sutrikus mikroprocesoriaus veiklai (pavyzdžiui, pertrūkiai dėl techninių priežasčių arba bandant vykdyti komandų su klaidingu operacijos kodu).
15. Išorinės pertrauktys – tai pertrauktys atsirandančios dėl vienų ar kitų įvykių mikrokompiuterio išoriniuose įtaisuose (pavyzdžiui, pertrūkių signalai siunčiami iš taimerio arba iš kurio nors įvedimo ir išvedimo įtaiso tuomet, kai jis pasiruošęs siųsti naują duomenų baitą).
16. Užprogramuotos pertrauktys – tai pertrauktys iš anksto numatomos vykdomojoje programoje, naudojant specialias komandas.
17. Tarpmašininės pertrauktys – tai pertrauktys atsirandančios, pavyzdžiui, siunčiant specialius (komunikacinius) signalus iš vieno mikrokompiuterio į kitą.
18. Dauguma sistemų turi tam tikrais atvejais pertrauktis uždraudžiančias komandas. Vykdoma programa negali būti nutraukiama, jei pertraukčių vykdymas yra uždraustas.
19. Uždraudus pertrauktis, galima laikinai (kol pertrauktys nebus leidžiamos) nereaguoti į visus arba pasirinktus pertraukčių signalus.
20. Įvairiuose mikrokompiuteriuose pertrūkiai maskuojami skirtingai. Dažnai naudojamas specialus mikroprocesoriaus registras, vadinamas pertraukties kaukės registru.
21. Tokio tipo pertrauktys, kurių uždrausti negalima vadinamos nedraudžiamomis (nemaskuojamomis) pertrauktimis.
22. Svarbesnės pertrauktys turi aukštesnį prioritetą. Taigi, egzistuoja tam tikra pertraukčių hierarchija.
23. Sudėtingesnėse mikroprocesorinėse sistemose, kurios aptarnauja pertraukčių užklausų (paraiškų) signalus, naudojami programuojami pertraukčių valdikliai.
24. Kaip žinome, į mikroprocesoriaus išvadą INT gali būti paduodami pertraukties paraiškos signalai, kuriuos priėmęs mikroprocesorius siunčia pertraukčių leidimo signalus INTE. Sistemos valdiklis, pabaigus eilinės komandos vykdymą, po jos prasidedančio ciklo 2-uoju taktu perduoda signalą INTA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą