Rodomi pranešimai su žymėmis Nuolatinės srovės mašinos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Nuolatinės srovės mašinos. Rodyti visus pranešimus

2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Rankos taisyklė nuolatinės srovės mašinoms

Indukuojamos EVJ kryptis arba Lorenco jėgos kryptis - Generatoriui

Mechaninė energija paverčiama elektrine.
Indukuojamos EVJ kryptis nustatoma dešiniosios rankos taisykle. Laikant dešiniąją ranka taip, kad magnetinės linijos būtų nukreiptos į delną (delnas atkreiptas į N polių), o atlenktas nykštys rodytų laidininko judėjimo kryptį, ištiesti keturi pirštai rodo indukuotos laidininke EVJ kryptį.

Elektromagnetinės jėgos kryptis arba Ampero jėgos nustatymas - Varikliui


Elektrinė energija paverčiama mechanine energija.
Laidininką kuris yra elektromagnetiniame lauke ir kuriuo teka srovė, veikia elektromagnetinė jėga.  

Fem =l*B*I;
l - dalies kuri yra magnetiniam lauke aktyvusis ilgis.
B - magnetinio lauko indukcija.
I - laidininku tekanti srovė.


Kairiąją ranką reikia laikyti taip, kad magnetinės linijos būtų nukreiptos į delną (delnas turi būti atkreiptas į N polių), o keturi ištiesti pirštai rodytų laidininko srovės kryptį; tuomet atlenktas nykštys rodo laidininką veikiančios jėgos kryptį.

Arba laidininką veikiančios jėgos krypčiai nustatyti galima naudoti Flemingo kairės rankos taisyklę:

B - magnetinio lauko kryptis.
I - srovės kryptis.
F - jėga kuria judės laidininkas.

Literatūra:
S.Masiokas Elektrotechnika 288 psl, Antrasis leidimas.

Nuolatinės srovės mašinos - generatoriaus režimas

Elektros mašina, vadinsime elektromagnetinį įrenginį, kuriame mechaninė energija yra paverčiama elektrine (generatorius) arba elektrinė energija - mechanine (variklis).

Visoms elektros mašinoms būdinga tai, kad kiekviena iš jų gali dirbti ir generatoriaus, ir variklio režimu, nes jokių esminių sandaros skirtumų tarp elektros generatoriaus ir variklio nėra.

Mechaniniu požiūriu galime išskirti dvi kiekvienos elektros mašinos dalis:

  • nejudamąją dalį - statorių;
  • judamąją dalį - rotorių.

Elektotechniniu požiūriu kiekvienos mašinos svarbiausios dalys yra:
  • induktorius, kuris sudaro pagrindinį mašinos magnetinį srautą;
  • inkaras, kuriama indukuojama EVJ ir teka darbinė srovė.


Nuolatinės srovės generatorius


  1. Pagrindinės žadinimo apvijos polius.
  2. Žadinimo apvijos.
  3. Šepetėliai.
  4. Kolektorius.
  5. Poliai.
  6. Rotorius.
  7. Statorius.
Nuolatinės srovės mašinos inkaras su kolektoriumi (a).
Šepečiai ir jų laikikliai (b).
Inkaro magnetolaidis ir kolektoriaus pjūvis (c).


Nuolatinės srovės generatoriaus režimas

ω = 2 * π * n

ω - yra kampinis dažnis arba greitis matuojamas radianais per sekundę,

n-?


Generatoriaus inkarą sukame pastoviu kampiniu greičiu ω, laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. Kiekviename inkaro laidininke indukuojama evj (e).
E = B * l * v
E = e1 + e2 = 2B*l*v

E - inkaro apvija indukuojant evj.
B - magnetinė indukcija.
l - ilgis.
v - linijinis greitis.

Kai inkaro laidininkai atsiranda geometrinėje neutralėje magnetinė indukcija B = 0.

Generatoriaus režimas

Generatoriaus modelis
Kai prie generatoriaus yra prijungtas imtuvas, išorine grandine ir inkaro laidininkais teka srovė. Kadangi laidininkai yra magnetiniame lauke, juos veikia elektromagnetinės jėgos Fem, kurių kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle. Ją pritaikę  pastebime, kad Fem kryptis yra priešinga rėmelio sukimo krypčiai. Šios jėgos kuria momentą, priešingą inkarą sukančiam momentui M.
Kuo didesnė srovė teka imtuvu, t. y. kuo didesnė jo galia P=UIa, tuo didesnės inkarą stabdančios elektromagnetinės jėgos Fem = IBIa . Tai reiškia, kad kuo didesnės galio imtuvas yra prijungtas prie generatoriaus, tuo didesnia galia ji turi sukti variklis (P = ωM), kad būtų ω= pastovi (const).
M - sukimosi momentas.

Literatūra:
S.Masiokas Elektrotechnika 286,291,294 psl, Antrasis leidimas.

Etiketės