Operacinė sistema – tai programinė įranga, valdanti aparatinės įrangos (pvz., pagrindinės atmintinės centrinio procesoriaus, disko atmintinės, išorinių įrenginių) darbą ir teikianti sąsają su kompiuterio naudotoju.
Operacinė sistema yra terpė, kurioje gali veikti kitos, į ją įdiegtos programos. Ji apsprendžia būdą, kuriuo programinė įranga naudoja kompiuterio techninę įrangą. Šis valdymas leidžia kompiuteriui dirbti pagal vartotojo poreikius sistemiškai, patikimai ir efektingai. Pasiliekanti pagrindinėje atmintinėje kompiuteriui dirbant operacininės sistemos dalis vadinama branduoliu (Kernel), valdytoju (supervisor) arba vykdančiąja (executive) operacinės sistemos dalimi. Ji valdo visų kitų programų darbą. Likusios operacinės sistemos programos saugomos tiesioginio pasiekiamumo kaupikliuose, iš kurių reikiama programa vykdytojo iškviečiama į pagrindinę atmintinę reikiamu metu. Mažuose kompiuteriuose vykdančioji programa būna ROM. Ji vadinama monitoriumi ir įsijungia tuoj įjungus kompiuterį. Parodytos pagrindinės tipinės OS funkcijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą