Kiekvienas procesorius gauna pagrindinę sinchronizuojančių jo darbą signalų seriją iš sistemos laikrodžio.
Su kitais mikroprocesorinės sistemos moduliais procesorius keičiasi informacija sinchroniniu – asinchroniniu principu. Pavyzdžiui, vienam duomenų baitui perduoti elementariame aštuonių skilčių procesoriuje I8080 reika bent trijų taktų: pirmuoju taktu į magistralę išduodamas adresas, antruoju – trečiuoju jau vykdomas baito priėmimas ar išdavimas. Jei įrenginys, su kuriuo keičiamasi informacija nėra pasiruošęs duomenis išduoti ar priimti, tarp antrojo ir trečiojo takto vykdomi laukimo taktai, kol bus gautas pasirengimo signalas iš išorinio įrenginio.
Vienu taktu procesorius gali atlikti vieną mikrooperaciją. Mikrooperacijos - tai pačios elementariausios centrinio procesoriaus vykdomos operacijos. Kiekvieną mažą instrukcijos ciklą galima suskaidyti į žingsnių, kuriuose visada naudojami CPU registrai, seką. Šie žingsniai vadinami mikrooperacijomis. Priešdėlis mikro- reiškia, kad žingsniai yra elementarūs ir labai greitai įvykdomi. 3.4 paveiksle parodyta mikrooperacijų vieta programos vykdymo procese. Bendrais bruožais programos vykdymą kompiuteryje galima apibūdinti taip: programos vykdymo metu vykdomos instrukcijų ciklų sekos; kiekviena instrukcijos ciklo vykdomo metu vykdomi trumpesni subciklai (pvz., išranka, netiesioginis adresavimas, vykdymas, pertrauktis); kiekvieno subciklo vykdymo metu atliekamos viena ar kelios trumpesnės operacijos - mikrooperacijos.
Instrukcijos ciklą sudarantys subciklai:
- Išranka {angl. fetch}. Iš atminties į CPU nuskaitoma kita instrukcija.
- Vykdymas {angl. execute}. ID dešifruojamas operacijos kodas ir vykdoma jį atitinkanti operacija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą