1.1. Procesorių kartos
Panašiai kaip ir kompiuterių istorijoje, procesorių vystimesi išskiriamos kartos (generations).
Naujos kartos procesoriai paprastai turi esminių skirtumų nuo ankstesniosios (išplėstas magistralių plotis, esmingų naujų technologijų realizavimas ar papildomų posistemių integravimas procesoriuje). Lentelėje 1.1 pateikti duomenys apie atskirų kartų procesorių tipus ir ypatumus.
1.1 lentelė. Procesorių kartos
Tipas/ karta
|
Metai
|
Duomenų /adreso magistralių plotis
(bitai)
|
L1 priešatmintinės talpa
(KB) |
Atmintinės magistralės dažnis
(MHz) |
Vidinis procesoriaus dažnis
(MHz) |
Pirmoji karta (1979-1981 m.)
| |||||
8088
|
1979
|
8/20
|
Nėra
|
4.77-8
|
4.77-8
|
8086
|
1978
|
16/20
|
Nėra
|
4.77-8
|
4.77-8
|
Antroji karta (1982-1984 m.)
| |||||
80286
|
1982
|
16/24
|
Nėra
|
6-20
|
6-20
|
Trečioji karta (1985-1988 m.)
| |||||
80386DX
|
1985
|
32/32
|
Nėra
|
16-33
|
16-33
|
80386SX
|
1988
|
16/32
|
8
|
16-33
|
16-33
|
Ketvirtoji karta (1989-1992 m.)
| |||||
80486DX
|
1989
|
32/32
|
8
|
25-50
|
25-50
|
80486SX
|
1989
|
32/32
|
8
|
25-50
|
25-50
|
80486DX2
|
1992
|
32/32
|
8
|
25-40
|
50-80
|
80486DX4
|
1994
|
32/32
|
8+8
|
25-40
|
75-120
|
Penktoji karta (1993-1994 m.)
| |||||
1993
|
64/32
|
8+8
|
60-66
|
60-200
| |
Pentium MMX
|
1997
|
64/32
|
16+16
|
66
|
166-233
|
Šeštoji karta (1995-1998 m.)
| |||||
Pentium Pro
|
1995
|
64/32
|
8+8
|
66
|
150-200
|
Pentium II
|
1997
|
64/32
|
16+16
|
66
|
233-300
|
Pentium II
|
1998
|
64/32
|
16+16
|
66/100
|
300-450
|
Pentium 3
|
1999
|
64/32
|
16+16
|
100
|
450-1.2GHz
|
Septintoji karta (1999-2002 m.)
| |||||
AMD Athlon
|
1999
|
64/32
|
64+64
|
266
|
500-2.2GHz
|
Pentium 4
|
2000
|
64/32
|
12+8
|
400
|
1.4GHz-3.6GHz
|
Aštuntoji karta (2003-iki dabar)
| |||||
AMD Athlon 64
|
2003
|
64/64
|
64+64
|
400
|
2GHz-2.4GHz
|
Kokia bus devintoji, dešimtoji kartos? Manau ilgai laukti nereikės, greitai sužinosime....
Bet tokia vis spartėjanti kompiuterinės technikos raida neišvengiamai priveda eilinį vartotoją prie paradoksalios padėties. Spartėjant kompiuterinės technikos bei programinės įrangos raidai, eilinis vartotojas jaučiasi lig visą laiką bėgantis iš paskos nuvažiuojančiam traukiniui. Dažnai naujai nupirktas daiktas (procesorius, programinė įranga, periferinis įrenginys ar kt.) jau po metų-dviejų nesugeba atlikti jam keliamų naujų reikalavimų. Vystantis technologijoms, jis morališkai sensta ir nuvertėja. Žr. lentelę 1.1.
1.2 lentelė. Procesorių charakteristikų raida
Metai
|
1995
|
1998
|
2001
|
2007
|
Technologijos lygis, μm
|
0,35
|
0,25
|
0,18
|
0,065
|
Tranzistorių skaičius kristale
|
800K
|
2M
|
5M
|
20M
|
DRAM kristalo talpa
|
64MB
|
256MB
|
1GB
|
16GB
|
Sluoksnių skaičius
|
4-5
|
5>
|
5-6
|
6-7
|
Maksimali galia,W (aukšto našumo)
|
15
|
30
|
40
|
40-160
|
Maksimali galia,W (portatyvių)
|
4
|
4
|
4
|
4
|
Maitinimo įtampa Ucc,V (stalinių)
|
3,3
|
2,2
|
2,2
|
1,5
|
Maitinimo įtampa Ucc,V (portatyvių)
|
2,2
|
2,2
|
1,5
|
1,5
|
Darbo dažnis, MHz (vidinis)
|
200
|
350
|
1500
|
3000
|
Darbo dažnis, MHz (išorėje)
|
100
|
175
|
250
|
500
|
Prognozuojama, kad tolimesnė procesorių raida bus dar įspūdingesnė.
Tai liečia ne tik procesorius bet ir visus kompiuterių komponentus ir sudedamąsias dalis bei programinę įrangą. Jau seniai išvestas empirinis teiginys, jog kas pusantrų metų aparatinių ir programinių technologijų techniniai rodikliai dvigubėja. Norint neatsilikti nuo “traukinio” būtina sekti technologijų raidą, vertinti jos įtaką procesorių charakteristikoms.
Čia pat mes susiduriame ir su problema: kaip gi teisingai pasirinkti iš tos siūlomos produkcijos gausos. Procesorius – fundamentinė ir nepigi kompiuterio sudedamoji dalis, ir pasirenkant reikia atsižvelgti į daugybę kriterijų.
Šiame vadovėlyje jūs galėsite gana nuodugniai susipažinti su šiuolaikinių procesorių architektūriniais sprendimais, charakteristikomis, jų raida.
Didėjantis bendrosios paskirties mikroprocesorių našumas (raudona linija), iš pradžių tenkina daugumos kompiuterijos uždavinių keliamus reikalavimus, paskui juos viršija (punktyrinės linijos). Iš pradžių rinkos varomoji jėga esti mikroprocesorių našumas (mėlynoji sritis). Galiausiai vartotojas ima labiau vertinti kitus gaminio rodiklius - patikimumą, pristatymo į rinką trukmę, patogumą naudoti ir jo specifinių poreikių atitikimą (žalioji sritis).
Kai atsiranda vartotojų poreikius tenkinanti nauja technologija (pvz., specializuotų procesorių branduoliai), galingiausių procesorių gamintojų rinka mažėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą