2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

4.1. Procesorius ir jo funkcijos


Procesorius- tai programa valdomas įtaisas skirtas duomenims apdoroti. Jis realizuotas viename arba keliuose labai didelio integracijos laipsnio lustuose.
Duomenų apdorojimą iš principo galima realizuoti vien aparatinėmis priemonėmis. Tuo tikslu pirmiausiai parenkamas registrų ir kitų funkcinių įtaisų bei multiplekserių rinkinys, leidžiantis  organizuoti duomenų perdavimą ir apdorojimą.
Tačiau vieno duomenų apdorojimo algoritmo pakeitimas kitu, reikalautų sukurti naują skaitmeninį apdorojimo įtaisą.
Tik kuriant pirmąjį elektroninį kompiuterį  ENIAC, inžinierių ir matematikų bendradarbiavimo rezultate, buvo prieita išvados, kad programas, lygiai taip pat, kaip ir duomenis galima saugoti atmintinėje, taigi keičiant duomenų apdorojimo algoritmą, užtenka pakeisti tik atmintinėje saugomą programą, nekeičiant aparatinės dalies.
Tam, kad atsirastų galimybė vienu ir tuo pačiu elektroniniu įtaisu vykdyti skirtingus algoritmus, būtina  organizuoti programinį duomenų apdorojimą.
Kompiuteryje yra būtinas Centinis (pagrindinis) procesorius CPU (central processing unit) kuris vykdo pagrindinę programą. Daugiaprocesorinėse sistemose centrinio procesoriaus funkcija yra dalinama keliems procesoriams (įprastai šie procesoriai būna identiški), taip gerokai padidinamas sistemos našumas. Vienas iš daugiaprocesorinėje sistemoje esančių procesorių turi būti pagrindiniu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Tinklaraščio archyvas

Etiketės