Apsaugotame režime procesorius atskleidžia visas savo galimybes. Šiame režime atsiranda ne tik galimybė padidinti adresuojamos operatyviosios atmintinės erdvę iki 4 GB, palaikomi net keli atmintinės organizavimo moduliai: plokščiasis, daugiasegmentinis ir puslapinis.
Pagrindinis apsaugoto režimo privalumas – daugelio uždavinių režimo palaikymas.
Virtualioji atmintis (angl. virtual memory) - tai šiuolaikiniuose kompiuteriuose populiarus pagrindinės atminties padidinimo būdas: operatyvioji atmintis ir dalis išorinės atminties (swap sritis) naudojama kaip viena sistema. Šiuo atveju duomenys, esantys operatyviojoje atmintyje gali būti kuriam laikui išsaugomi išoriniame įrenginyje tam, kad efektyviau būtų panaudota turimą fizinė atmintis. Vėliau, esant reikalui, duomenys iš išorinio įrenginio perkeliami atgal į operatyviąją atmintį.
Linux operacinėje sistemoje tam dažnai naudojami netgi atskiri disko skirsniai, kuriuos galima sistemai dirbant įjungti ir išjungti tam skirtomis komandomis.
Valdydamos atmintį, operacinės sistemos naudoja šiuos metodus:
Ø Puslapiavimas (paging)
Ø Mainai (swaping)
Pirmuoju atveju į išorinį įrenginį perkeliama tam tikra, logines ribas turinti atminties zona, pvz., procesas ar jo loginė dalis (pvz., funkcija). Toks metodas dažniau naudojamas primityviose OS, pvz., DOS arba realizuojamas paskirose programose. Gana panašiai veikia dinaminės bibliotekos, kurios į atmintį įrašomos tik tam laikui, kol jos naudojamos.
Antruoju atveju atmintis sudalijama nedideliais vienodo dydžio puslapiais. Toks metodas leidžia paprasčiau organizuoti procesų valdymą, supaprastina operacinės sistemos atliekamą atminties tvarkymą, pavyzdžiui, loginio atminties adreso perskaičiavimą į fizinį. Šis metodas gali reikalauti specifinių, atminties valdymą palaikančių procesorių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą