4.4.8. Tiekimo kokybės užtikrinimas

 Kas yra tiekėjai?
Kiekvienas organizacijos žmogus yra ir vidinis tiekėjas ir kieno nors vartotojas. Diegiant VKV pirmiausia riekia išsiaiškinti, kas tenkintų vartotoją tiek išorinį, tiek vidinį. Pagal VKV teoriją, joks skyrius negalės pateikti vartotojui kokybiškų gaminių ir paslaugų, jei tiekėjai nebendraus abipusiai.Tiekėjai atlieka esmines posistemių grandies funkcijas gaminiu ar paslauga tenkinti vartotojo reikmes. Būtina siekti tokių santykių su tiekėjais, kad susidarytų problemų sprendimo, pasitikėjimo atmosfera.
Kodėl reikia mokyti tiekėjus?
Viena iš daugelio priežasčių prastiems gaminiams ar menkavertėms paslaugoms atsirasti – prastos žaliavos, medžiagos ir pusgaminiai (gaviniai), kurias teikia tiekėjai. Negali būti sus jais priešiškų santykių, kurie būtų grindžiami menkos kainos pasiūla, vieno tiekėjo priešinimu kitam. [1]
Organizacijas, kurioms rūpi palaikyti aukštos kokybės lygį gali mokyti tiekėjus, kaip garantuoti puikios kokybės komponentus. Tokios organizacijos neturės problemų dėl tiekėjų nes:

1. jos įdėjo lėšų į tiekėjų mokymą,
2. gali tikėtis geros kokybės komponentų lengvatinėmis kainomis,
3. gali išvengti išlaidų gaviniams ar žaliavoms tikrinti.

Kai kalbame apie gamybos organizacijas, tuomet žaliavų ar medžiagų vadybininko užduotis – parūpinti medžiagų, padaryti jas prieinamas gamybai ir pagausinti verslių kokybės pranašumų. Jis turi žinoti, kokių medžiagų, produktų reikalauja iš jo gamybos skyrius ir komercijos skyriaus vartotojas jei nori sėkmingai įdiegti VKV. Jam reikia suprasti, kurie kintamieji veikia kokybę, kai jis derasi dėl kainų su pašaliniais pardavėjais. Norėdami, kad pasisektų dirbti su partneriais, turi žinoti, kaip gaminys suprojektuotas ir padarytas.

Nenutuokdamas, kokios kokybės bendrovei reikia, medžiagų vadybininkas negali išmanyti, kokios kokybės medžiagų jam pirkti. Kaip teigia J. Juran kokybės išlaidos yra didžiausios, kai kokybės išvis nėra. Į tokias išlaidas įeina: broko, krovinio grąžinimo išlaidos, remontas, gamybos delsimai, kontrolė, vartotojo išlaidos netikusiems gaminiams grąžinti. Tiekėjo kokybės išlaidos kaip žinome gali būti suskirstytos į 4 grupes ir jos labai veikia gamybos procesą. Tos grupės yra: prevencija, vertinimas, vidinė nesėkmė, išorinė nesėkmė. Fordas ypač pabrėžia, jog organizacija negali mažinti kokybės išlaidų, kol jos tiekėjai pirmieji nesureguliavo savo kokybės.

Kaip tiekėjas sužino, kokios kokybės iš jo tikisi medžiagų vadybininkas?

Juranas (1962) mano, kad tokia informacija gaunama 5 skirtingais būdais:

1. Užrašyta ant pirkimo užsakymo,
2. Užrašyta pirkėjui priimant prekes, tai savo ruožtu atsispindi pirkimo užsakyme,
3. Užrašyta atskirame kokybės kontrolės akte, pridėtame prie pirkinio užsakymo,
4. Įrašyta į pirkėjui pateikiamą kokybės kontrolės vadovą,
5. Pažymėta gaminio brėžinyje ar gaminio specifikacijoje.

Nedera manyti, kad specifikacijos bus parašytos taip, jog nekils jokių abejonių. Todėl reikia nusistatyti pirkėjo ir pardavėjo bendravimo būdus, taip pat principus specifikacijoms peržiūrėti.
Specifikacijų kokybės standartus nustato:

1. Inžinerinis skyrius,
2. Kokybės kontrolės skyrius,
3. Pirkimo skyrius,
4. Kokybės standartų komitetas.

Kokybės standartus ir specifikacijas reikia rinktis taip, kad jie atitiktų kiekvienos situacijos poreikius.

Ko turėtų imtis tiekėjas, norint įgyvendinti VKV?

Visame pasaulyje yra bendrovių kurios nesugyvena su savo tiekėjais. Abipusės naudos partnerystė reiškia:

1. Anksti įtraukti tiekėjus į naujų gaminių kūrimą,
2. Duoti tiekėjams patikslintų prognozių dėl trumpalaikių ir ilgalaikių poreikių,
3. Mažinti tiekėjų skaičių iki keleto, kurie gali nuolat teikti kokybiškas medžiagas,
4. Glaudžiai dirbti su kiekvienu tiekėju, kad galima butų pasiekti sertifikavimo ir laiduoti, kad toks tiekėjas nuolat pristatinės kokybiškus gaminius,
5. Mažinti pirktų žaliavų, medžiagų, pusgaminių atsargas,
6. Šalinti ir mažinti poreikį inspektuoti gautus gavinius,
7. Sudarinėti ilgalaikes sutartis (3 – 4 metams ir daugiau),
8. Padėti tiekėjams įgyvendinti statistinę procesų kontrolę.

Tiekėjų mažinimas ir ilgalaikės sutartys skatina tiekėjus įsigyti efektyvesnę gamybos ir inspekcijos įrangą, investuoti lėšų personalui kvalifikuoti. Yra keli keliai mažinti organizacijos – pirkėjos išlaidas, susijusias su nekokybišku tiekimu. Pirmas kelias:

1. Grąžinant sugadintas ar nepakankamos kokybės medžiagas,
2. Inspekcijos,
3. Ydų taisymas ir remontas,
4. Gamybinių atsargų laikymas.

Visi šie keliai yra neracionalūs – VKV požiūriu viską reikia teikti iš karto kokybiškai ir laiku. Tai ir turėtų įgyvendinti abipusės naudos sandėris. Ir tiekėjas, ir pirkėjas turi naudos, nes laikui bėgant mažės išlaidos, gerės kokybė. Nebebus nekokybiškų gavinių tiekimo, nereikės skirti lėšų inspektorių – kontrolierių darbui apmokėti, nebus gaminami nekokybiški gaminiai iš nekokybiškų medžiagų, sandėlyje nebus perteklinių atsargų, viskas bus tiekiama tiksliai laiku - ,,just in time”.

Kas gali atsitikti, jei tiekėjas nediegia VKV?

Praranda vietą rinkoje. Jo vietą užima rinkoje kiti tiekėjai, stengiasi įgyvendinti VKV.  Praras tiekėjas pirkėjus, išlaidos didės ir galų gale ištiks bankrotas.

Geografiškai gamintojas gali būti nutolęs nuo prekių rinkos. Ekonominiais motyvais gamintojai dažnai prekę gamina tose vietose, kur sukaupti žaliavų ištekliai. Įvairius gaminius reikia transportuoti. Transporto ūkio paslaugomis naudojasi didmeninės, tarpininkavimo ir mažmeninės prekybos organizacijas. Be transporto sistemos neįmanomas efektyvus ūkio funkcionavimas. Transporto sistemą sudaro:

1. Sausumos transportas:
2. Geležinkelis – pigus, naudojamas tolimiems pervežimams, bet ne visur priimtas ir patogus,
3. Automobilių – operatyvus, patogus bet brangus,
4. Vamzdynų – patogus, pigus eksploatuoti,  bet reikalauja didelio pradinio kapitalo,
5. Vandens transportas: Upių, jūrų - tai pigiausia transporto rūšis, bet ne visur priimtina.
6. Oro transportas:
7. Lėktuvai – greita, bet labai brangi transporto rūšis,
8. Malūnsparniai – naudojant specifinius paskirties gaminius transportuoti ir juos (tiltus, viadukus, aukštuminių statinių konstrukcijas) montuoti.

Siekiant išsaugoti prekių kokybę ir išvengti nuostolių transportuojant ir vykdant su transportavimu susijusius darbus, būtina laikytis šių pagrindinių taisyklių:

1. Parinkti tinkamą konkrečios prekės pervežimui transporto rūšį,
2. Aprūpinti transporto priemones reikiama įranga, įtaisais prekėms išdėstyti, sukrauti, jeigu reikia įtvirtinti,
3. Parinkti racionalią prekių išorinę (bendrą) pakuotę,
4. Ypatingą dėmesį skirti užrašams ir simboliams ant prekių, pakuotės,
5. Racionaliai išdėstyti prekes transporto priemonėse,
6. Mechanizuoti prekių pakrovimo ir iškrovimo darbus,
7. Transporto priemones laikyti švarias, laikytis transporto priemonių dezinfekcijos taisyklių,
8. Naudoti patikimas, jeigu reikia, papildomas priemones, kad prekės būtų apsaugotos nuo:
9. Mechaninio poveikio (vibracijos, trinties, smūgių ir kt.),
10. Atmosferos poveikio (drėgmės, lietaus, vėjo, saukės ir kt.),
11. Cheminio poveikio,
12. Biologinio poveikio.

Gavinių ir prekių laikymas – vienas svarbiausių kokybės išsaugojimo veiksnių. Laikymo metu prekėse gali įvykti įvairių pakitimų. Sandeliai grupuojami pagal įvairius požymius:

1. Vietą rinkoje.
2. Gamybos sferos – įmonių gamintojų žaliavų ir cechų sandeliai, baigtos produkcijos sandeliai, žemės ūkio produkcijos saugyklos ir kt.
3. Realizacijos sferos:
1. didmeninės prekybos įmonių,
2. importo ir eksporto terminalai,
3. muitinių terminalai,
4. mažmeninės prekybos įmonių.
4. Valstybinio rezervo.
5. Pagal sandėliuojamos produkcijos rūšių apimtį (paskirtį). Sandeliai yra:
6. Universalūs – sandėliuojamos įvairios prekės,
7. Specialūs – sandėliuojamos vienos  rūšies prekės.

Iš anksto ir tinkamai parengus prekes rinkai išsaugojama jų kokybė ir išvengiama papildomų nuostolių. Parengiamųjų operacijų skaičius ir pobūdis priklauso nuo prekių:

1. fizinių savybių,
2. cheminių savybių,
3. paruošimo vartojimo laipsnio,
4. pardavimo pobūdžio,įpakavimo pobūdžio.

Vidaus rinkai – prekių parengimas skiriasi priklausomai nuo prekių pobūdžio.

Mažmeniniam pardavimui – prekių parengimas vyksta parduotuvių pagalbinėse patalpose.

Kaip reikia mokyti tiekėjus?

Mokyti ir plėtoti tiekėjų bazę yra tolydinis procesas, bet nesibaigia tiekėjo pasirinkimu. Tiekėjo švietimas – pagrindinė jų tobulinimo kliūtis. Daugelis tiekėjų neturi išteklių arba stokoja laiko savoms programoms įdiegti. Svarbiausia tiekėjus išmokyti, kaip palaikyti bendrą perkančių organizacijų kokybės standartą.
Norint nuolat gerinti, reikia nustatyti tiekėjų kokybės matuotinus rodiklius. Hutchinsas (1992) nurodo kelis įprastinius tiekėjų matuotinus rodiklius:

1. Proceso galimybes,
2. Eksploatacijos išlaidos,
3. Kokybės išlaidos,
4. Eksploatacijos lygiai,
5. Pristatymo tikslai,
6. Vieno gaminio ydos,
7. Vienos siuntos ydos,
8. Išbrokuotos siuntos.,
9. Vėluojančios ir paankstintos siuntos,
10. Gamybos stabdymai dėl paprastos kokybės,
11. Galutinio vartotojo skundai,
12. Vartotojo tenkinimo lygiai,
13. Kiekis medžiagos atsisakius kontrolės,
14. Brokas ir perdaromas darbas,
15. Garantinės išlaidos dėl netikusio gaminio.

,,Insland Steel” organizacija (1993) laikosi šių įprastinių vertinimo kriterijų:

1. Išbrokuotų gaminių skaičius,
2. Vėluojančios ir paankstintos siuntos,
3. Skaičius skundų pasiųstų išteklių pirkėjams iš gretimų skyrių,
4. Gamybos stabdymai dėl tiekėjo gaminio,
5. Kokybės vertinimo kontrolinis sąrašas.

Tiekėjų svarba egzistuojančios organizacijas veikloje pasireiškia per kokybiškų gavinių tiekimo užtikrinimą. Siūloma vadovautis šiais principais:

1. VK diegimas tiekėjo organizacijoje: yra brangus, bet atsiperkantis.
2. Gamintojų ir tiekėjų komandinis darbas – gerų rezultatų garantas.
3. Medžiagų vadybininko vaidmens svarba: jam reikia ne tik surasti gerus tiekėjus, bet ir pačiam žinoti apie juos, jų parduodamą produkciją, palaikyti glaudžius ryšius.
4. Tiekėjo išlaidų mažinimo kryptis: ji svarbi tiek pačiam tiekėjui, tiek toms organizacijoms kurioms bus tiekiama produkcija.
5. Prekių transportavimas rūpi tiek tiekėjams, tiek gamintojams, tiek vartotojams. Norint prekę transportuoti reikia sudaryti tam tinkamas sąlygas.
6. Prekių sandėliavimas yra labai svarbus taip pat kaip ir transportavimas, bei pakavimas.

Apibendrinkime:

Abipusiškai naudingi santykiai su tiekėjais: Bendradarbiavimas vietoje kariavimo. Jūsų organizacija yra tiesioginis jūsų tiekėjo klientas. Organizacijos klientas yra galutinis jūsų ir jūsų tiekėjo klientas. Reikia, kad tiekėjai suprastų ne tik jūsų kaip tiesioginio kliento reikalavimus, bet ir jūsų klientų kaip netiesioginių tiekėjo klientų, reikalavimus. Klausimai pasikartoti Kas yra organizacijos tiekėjai VKV požiūriu? Kaip reikia elgtis su tiekėjais VKV požiūriu? Kaip ir ko reikia mokyti tiekėjus? Paaiškinkite tiekėjo kokybės užtikrinimo pagrindinius principus.