Gamybos proceso grafinis atvaizdavimas - dažna proceso bandinių atranka ir rezultatų žymėjimas statistinėse diagramose - pasirodė trečiojo dešimtmečio pabaigoje „Bell“ laboratorijose. Po II pasaulinio karo jis, galima sakyti, iš Amerikos gamybos buvo dingęs. Atgimė jis pirmiausiai Japonijoje, po to - per Vakarų kokybės atgimimą devintąjį dešimtmetį. O pramonėje tuo pat metu vartotas paprasčiausias būdas kokybei valdyti. Joje pasamdyti inspektorių būriai, kurie rūšiavo neatitiktinius gaminius, paėmę juos iš didelių gamybos partijų (išrenkamoji kontrolė). Statistinė tų partijų bandinių atranka sumažino inspektavimo išlaidas, tačiau kokybei paliko tą patį taisomąjį stilių, kuris yra brangus ir pavėluotas. Kai tai buvo suvokta, tuomet vienu iš svarbesnių bet kurio kokybės gerinimo proceso etapų tapo kritinių problemų apsibrėžimas ir visų tų problemų priežasčių paieška.
Problemų sprendimas yra esminis VKV elementas. Tai kertinė priemonė ar būdas organizacijai pasiekti ilgalaikės sėkmės.
Visų pirma prieš pradedant kalbėti apie problemų apsibrėžimą, reikia aiškiai suprasti ką vadiname problema. Problema - dilema, neturinti aiškios išeities; nemaloni situacija, neturinti sprendimo; klausimas, kuriam šiuo metu negalima rasti atsakymo. Žodis „problema“ paprastai suvokiamas kaip spraga ar skirtybė tarp pavidalo, kuriuo dalykai egzistuoja ir noro, kaip jie turėtų egzistuoti. Verta žinoti ir problemų sprendimo apibrėžtį- tai mąstymas prieš atliekamus veiksmus, norint pagerinti savo tikslingų veiksmų efektyvumą. Problemų sprendimas VKV požiūriu turi būti mokslinis metodas susidoroti su kebliomis situacijomis, kurios neleidžia pasiekti mums savo asmeninių ir organizacijos tikslų.
Problemos apsibrėžimas yra procesas organizacijos trūkumų suvokimui stiprinti. Akivaizdžiausi trūkumai (problemos), kurie gali būti apsibrėžiami, yra gamyboje. Pritaikius objektyvius kriterijus, galima tuos trūkumus išmatuoti, o po to, naudojant adekvačias priemones, juos pašalinti. Taigi, gamyboje problemų identifikavimas bei sprendimas ir susiformavo kaip atskiras kokybės gerinimo metodas. Blogos kokybės priežasčių analizė tuo pačiu apima ir priemones problemai suformuluoti.Kada prireikia išskirti problemą?
Tada, kai kokybės kontrolės priemonės rodo, jog gamybos cikle nuolat egzistuoja nuokrypiai didesni už tuos, kurie yra leistini.
Kas turi imtis problemų identifikavimo?
Reikia skirti sąvokas - problemų fiksavimas ir problemų identifikavimas. Jei fiksuoti problemas privalo visi organizacijoje, tai identifikacija, kaip sunkesnis uždavinys reikalauja aukštesnės darbuotojų kvalifikacijos. Kiekvienai rimtai kokybės tobulinimo iniciatyvai reikia vadovaujančios grupės - kokybės tarybos. Tokia taryba paprastai susideda iš vyriausiojo administratoriaus ir jo artimiausių pagalbininkų. Kitas svarbus kokybės iniciatyvos diegimo elementas yra apdovanojimų sistemos peržiūrėjimas. Visiems į procesą įtrauktiems darbuotojams turi būti kokiu nors būdu atlyginta už papildomai užkrautą darbo naštą.
Yra šešios priemonės problemoms identifikuoti, kuriomis verta pasidomėti, nes jas dažniau vartoja organizacijas, apsisprendusios imtis VKV. Štai jos:
Norint identifikuoti problemą nesvarbu, kokia tvarka bus taikomos aukščiau paminėtos šešios priemonės. Po jų pritaikymo pasiekti rezultatai priklausys nuo taikiusiųjų įgūdžių.
1. Idėjų varžybos (smegenų šturmas)
2. Priežasties-pasekmės diagramos. Baigus idėjų varžybas, pastarosios grupuojamos ir rašomos į priežasties-pasekmės diagramas. Kas tai yra priežasties-pasekmės diagrama? Tai yra grafinis vaizdas to, kaip priežastys, stimulai ir veiksmai įtakoja pasekmes ar rezultatus. Kaoru Išikava pirmą kartą tokias diagramas pritaikė 1943 m.. Diagrama grafiškai atskleidžia konkrečios problemos priežastis. Ją galima vartoti problemoms apsibrėžti ankstyvuoju duomenų rinkimo laikotarpiu. Tokias diagramas gali sudaryti vienas žmogus, bet dažniausiai jas kuria grupės.
3. Pareto analizė. Ši analizės forma pavadinta XIX a. ekonomisto Alfredo Pareto vardu, kuris tyrinėjo turto pasiskirstymą Italijoje XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje pusėje. Jis nustatė dėsningumą, jog didesnioji nacionalinių pajamų dalis priklauso 10 proc. gyventojų. Pareto analize atskleidžiamos priežastys, darančios didžiausią poveikį procesams ar rezultatams. Pareto principas teigia, kad 80 proc. problemų kyla dėl 20 proc. priežasčių. Pareto analizė naudinga tada, kai grupė rengia idėjų varžybas ir yra jau sudariusi priežasčių - padarinio diagramą. Pareto diagramai sudaryti reikalingi tokie žingsniai:
3. Pareto analizė. Ši analizės forma pavadinta XIX a. ekonomisto Alfredo Pareto vardu, kuris tyrinėjo turto pasiskirstymą Italijoje XIX a. pabaigoje XX a. pirmoje pusėje. Jis nustatė dėsningumą, jog didesnioji nacionalinių pajamų dalis priklauso 10 proc. gyventojų. Pareto analize atskleidžiamos priežastys, darančios didžiausią poveikį procesams ar rezultatams. Pareto principas teigia, kad 80 proc. problemų kyla dėl 20 proc. priežasčių. Pareto analizė naudinga tada, kai grupė rengia idėjų varžybas ir yra jau sudariusi priežasčių - padarinio diagramą. Pareto diagramai sudaryti reikalingi tokie žingsniai:
1. Analizės objekto apsibrėžimas.
2. Informacijos surinkimas naudojant tą patį matavimo vienetą kiekvienam elementui.
3. Informacijos surinkimas kategorijomis.
4. Duomenų perkėlimas į diagramą.
2. Informacijos surinkimas naudojant tą patį matavimo vienetą kiekvienam elementui.
3. Informacijos surinkimas kategorijomis.
4. Duomenų perkėlimas į diagramą.
4. Kokybės būreliai. Apie juos išsamiau kalbėjome Skyriuje ,,Grupinis darbas“
Čia paminėsime tik pagrindinius Kokybės būrelių sėkmės principus:
1 - pradėkite nuo mažų dalykų;
2- pasirinkite dalyvius (geriausias skaičius 6-8 darbuotojai);
3- pasirinkite talkininką;
4 - leiskite mokytis kiekvienam būrelio nariui;
5 - remkitės gautais rezultatais;
6 - sukurkite grįžtamojo ryšio sistemą.
1 - pradėkite nuo mažų dalykų;
2- pasirinkite dalyvius (geriausias skaičius 6-8 darbuotojai);
3- pasirinkite talkininką;
4 - leiskite mokytis kiekvienam būrelio nariui;
5 - remkitės gautais rezultatais;
6 - sukurkite grįžtamojo ryšio sistemą.
5. Giliosios priežasties analizė. Ši analizė paremta būdu, vadinamu „5 kodėl“, kai penkis ar daugiau kartų klausiama, kas yra gilioji problemos priežastis. Giliosios priežasties analizė yra labai veiksminga Pareto diagramoms kurti. Ji labai vertinga ir priežasties - pasekmės diagramai sudaryti. Apie ją kalbėjome skyriuje.
6. Kontrolės diagramos. Jos padeda nustatyti proceso kokybę ir stabilumą. Jos lengvai sudaromos ir gali būti vartojamos be didesnio statistikos išmanymo. Tai priemonė vertinti kokybei neatsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Kontrolės diagrama pateikia grįžtamąjį ryšį ir parodo, kaip vyksta procesas.
| Taikant bet kurį metodą problemos identifikavimas baigiamas raštu suformuluojant problemą |
Apibendrinkime:
Visos organizacijos turi įvairių problemų.
VKV skiria ypatingą dėmesį problemų tiksliam identifikavimui ir taiko daug identifikavimo procesą gerinančių metodų.
VKV skiria ypatingą dėmesį problemų tiksliam identifikavimui ir taiko daug identifikavimo procesą gerinančių metodų.
Klausimai pasikartoti
1. Ką vadiname problema?
2. Apibūdinkite problemų identifikavimo metodus:
2.1. idėjų varžybos (smegenų šturmas);
2.2. priežasties ir pasekmės diagramos;
2.3. Pareto analizė;
2.4. kokybės būreliai;
2.5. giliosios priežasties analizė;
2.6. kontrolės diagramos.
3. Kas privalo analizuoti ir identifikuoti problemas organizacijoje?
2. Apibūdinkite problemų identifikavimo metodus:
2.1. idėjų varžybos (smegenų šturmas);
2.2. priežasties ir pasekmės diagramos;
2.3. Pareto analizė;
2.4. kokybės būreliai;
2.5. giliosios priežasties analizė;
2.6. kontrolės diagramos.
3. Kas privalo analizuoti ir identifikuoti problemas organizacijoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą