4.4.6. Darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas

Organizacijos darbuotojų darbo kokybės atspindys yra darbo procese sukurto produkto kokybė. Siekdamos tik produkto kokybės organizacijos dažnai pasuka dviem neteisingomis kryptimis:

• Bando kontroliuoti viską savo organizacijoje ir pasuka ,,totalios“ kontrolės linkme. Tokia kontrolė yra labai brangi, nes šiuo atveju reikia viso būrio kontrolierių - inspektorių, tačiau, kas svarbiausia, ji niekada nebūna efektyvi: jei darbuotojai patys savęs nekontroliuoja, tuomet savo atsakomybę už nesklandumus darbe perkelia kitiems: jie tiesiog ieško priežasčių, kurios pateisina jų darbo prastą kokybę.
• Kontroliuoja jau pagamintų gaminių kokybę siekdama taip apsaugoti savo klientą nuo broko bei norėdama išlaikyti kokybiškos organizacijos įvaizdį. Tokia kontrolė yra pavėluota, nes prastos kokybės gaminiai jau pagaminti ir iškyla būtinybė spręsti jų taisymo, perdarymo ar naikinimo problemas, kas savaime aišku, daug kainuoja.

Organizacijos, įgyvendinančios VKV principus užuot matavusios kokybę po to, kai gaminys jau padarytas ar paslauga jau suteikta, įpareigoja kiekvieną darbuotoją per visą procesą būti atsakingiems už kokybės standartą. Taigi, jei kokybė tolydžio laiduojama per visą procesą ir kiekviename jos etape, poreikis matuoti kokybę proceso pabaigoje mažėja. Taip dirbant atsakomybė ir atsiskaitymas yra perkeliamas kiekvienam darbuotojui.

Kiekvienoje organizacijoje vadovybės atliekamos veiklos viena iš funkcijų yra kontrolė. Tai procesas, kuris padeda organizacijai:

• Pasiekti užsibrėžtus tikslus.
• Aptikti nukrypimus nuo planuotos veiklos.
• Koreguoti veiklą iki planuoto lygio.

Kontrolė yra apibrėžiama kaip valdymo procesas, susidedantis iš 4 etapų:

• Kokybės standartų išskyrimas
• Esamos veiklos įvertinimas.
• Veiklos palyginimas su tikslais.
• Nukrypimų šalinimas.

Tobulinant kontrolę svarbu įvertinti šiuos veiksnius:

• Procesas - kontrolės subjektas, tai kas yra kontroliuojama.
• Sensorius - kontrolės elementas, kurio pagalba yra įvertinama dabartinė situacija.
• Tikslas - žinoma norima situacija, kurią būtų galima palyginti su esama.
• Koregavimas -kontrolės rezultatų įtakojami veiksmai, šalinant nukrypimus.

Idealiausiu atveju kontrolę turi atlikti patys darbuotojai. Tačiau tam, kad jie galėtų vykdyti šią kontrolę, reikalinga, kad būtų patenkinti šie reikalavimai:

Darbuotojai turi žinoti, kokia yra produkto paskirtis ir kokie kokybės reikalavimai jam keliami. Tai pasiekiama parengiant tikslus produktui ir produkto standartus. Darbuotojai turi turėti priemones patikrinti esamą situaciją (ir tais atvejais, kai negalima patikrinimo atlikti vizualiai). Šis reikalavimas yra įvykdomas, sudarant matavimų sistemą, nustatant matavimų dažnį ir priemones matavimų interpretavimui. Darbuotojai turi turėti priemones pakeisti situaciją, kai esamoji neatitinka nustatytų tikslų.

Kokybės kontrolės planavimas vykdomas, nustatant kontrolės objektą (t.y. kas bus kontroliuojama), kokybės tikslą (pagal ką bus kontroliuojama, pagal ką bus lyginama), kokybės matavimus (matavimo vienetai ir matavimo priemonės).
Visoje organizacijoje yra daug įvairių produktų ir procesų elementų, kuriuos reikia kontroliuoti. Nėra įmanoma vadovams ir kontrolieriams patikrinti visos veiklos, todėl organizacijoje yra nustatoma keletas kontrolės lygių, tokiu būdu deleguojant kontrolės funkcijas kitiems lygiams.

4.16 pav. Kontrolės ,,piramidė“.

Automatizuotą kontrolę atlieka įrengimai, kurie patys užtikrina tam tikras reikalingas produkto charakteristikas. Pvz. automatinės staklės užtikrina, kad išgręžta kiaurymė bus tam tikro parametro. Šiuo atveju yra minimizuojamas žmogiškasis veiksnys ir išvengiama žmogaus klaidos. Tačiau visoje organizacijoje nėra galimybės visiems produkto savybėms ir procesams pritaikyti šios kontrolės.

Darbuotojų atliekama kontrolė yra efektyvus būdas užtikrinti produktų ar procesų kokybę, kadangi darbuotojai gali ,,realiu laiku“ aptikti ir šalinti problemas. Tačiau šiuo atveju yra labai svarbus galimybės kontroliuoti aspektas. Neretai vadovybė kaltina darbuotojus dėl kokybės problemų, nors patys darbuotojai neturi galimybės palaikyti kokybės. Todėl vadovybė turi užtikrinti, kad darbuotojai žinotų reikalavimus produktui, turėtų priemones juos patikrinti ir turėti įgaliojimų pakeisti situaciją ir tik po to reikalauti iš darbuotojų atsakomybės už produkto kokybę.

Vidurinio lygmens vadovų ir meistrų lygyje kontrolės subjektas apsiriboja esmine mažuma pagal Pareto principą. Šiuo atveju kontrolė yra vykdoma po fakto dažniau ne ,,realiu laiku“. Didžiausias kokybės kontrolės dėmesys yra skiriamas duomenų analizei.

Aukščiausiojo lygio vadovybės atliekamos kontrolės paskirtis yra skirtinga. Pagrindinė jos paskirtis - prevencinių kokybės užtikrinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas.
VKV principai bei VK sistemos diegimas organizacijose yra tas kelias, kuris padeda pasiekti kiekvieno darbuotojo aktyvų įsitraukimą į organizacijos tikslų siekimą bei atsakomybės už kokybę prisiėmimą.

Apibendrinkime:

Kiekvienoje organizacijoje vadovybės atliekamos veiklos viena iš funkcijų yra kontrolė. Siekdamos tik produkto kokybės organizacijos dažnai pasuka dviem neteisingomis kryptimis: totalios ar išrenkamosios produktų kokybės kontrolės kryptimis.

Organizacijos, įgyvendinančios VKV principus užuot matavusios kokybę po to, kai gaminys jau padarytas ar paslauga jau suteikta, įpareigoja kiekvieną darbuotoją per visą procesą būti atsakingiems už kokybės standartą. Nėra įmanoma vadovams ir kontrolieriams patikrinti visos veiklos, todėl organizacijoje yra nustatoma keletas kontrolės lygių, tokiu būdu deleguojant kontrolės funkcijas kitiems lygiams.

Klausimai pasikartoti

1. Kokias klaidas daro organizacijos siekdamos tik produkto kokybės?
2. Paaiškinkite ,,kontrolės piramidės" sampratą.
3. Apibūdinkite pagrindinius kontrolės procedūros žingsnius.
4. Ko reikia, kad darbuotojai galėtų efektyviai atlikti kontrolę savo darbo vietoje patys?
5. Kokia yra VKV nuostata kontrolės organizavimo procesui?