5. Sudėtingos programų struktūros

Tikslai:

1. Suprasti kintamųjų tipus ir jų žymėjimus
2. Taikyti įvairius programų ir kintamųjų blokus
3. Taikyti linijinį, paskirstytą ir struktūrinį programavimo principus.
4. Rengti projektus pagal užduotis

 Temos studijoms reikalingas laikas:

Paskaitos	4 val.
Praktika	6 val.
Savarankiškas darbas	10 val.

5.1. Duomenų tipai

Programose naudojami bitiniai ir rejestriniai (daugiabitiniai) kintamieji.

                 Lentelėje 5.1 parodytas identifikatorių žymėjimas dešimtainėje ir šešioliktainėje sistemose.

5.1 lentelė. Kintamųjų žymėjimas ir diapazonas

Rejestro kintamasis	Diapazonas
	Sveikas skaičius be ženklo		Sveikas skaičius su ženklu
	Dešimtainis žymėjimas	Šešioliktainis žymėjimas	Dešimtainis žymėjimas	Šešioliktainis žymėjimas
B (baitas -  8 bitų duomuo)	0 iki 255	0 iki FF	-128 iki +127	80 iki 7F
W (žodis – 16 bitų duomuo)	0 iki 65535	0 iki FFFF	-32.768 iki +32.767	8000 iki 7FFF
D (dvigubas žodis - 32 bitų duomuo)	0 iki 4.294.967.295	0 iki FFFF FFFF	-2.147.483.648- +2.147.483.647	8000 0000 iki 7FFF FFFF

Lentelėje 5.2. pateikta   identifikatorių žymėjimo pavyzdžių.

                        5.2 lentelė.  Identifikatorių žymėjimo pavyzdžiai

Identifikatoriaus žymėjimas	Kintamojo tipas
	1 bitas (bit)	8 bitai (B - Byte)	16 bitų (W - Word)	32 bitų (D - Double Word)
Atminties kintamasis (V - Variable Memory)	-	VB	VW	VD
Įėjimo kintamasis (I - Input)	I	IB	IW	ID
Išejimo kintamasis (Q - Output)	Q	QB	QW	QD
Vidinis kintamasis (M - Internal Memory)	M	MB	MW	MD
Vidinis kintamasis specialus - sisteminis (SM - Specjal Memory)	SM	SMB	SMW	SMD
Analoginio įėjimo kintamasis (AI - Analog Input)	-	-	AIW	-
Analoginio išėjimo kintamasis (AQ - Analog Output)	-	-	AIQ	-

Be šių pagrindinių duomenų tipų išskiriami ir sveikųjų skaičių (Integer), realiųjų skaičių (Real), SIMAIC laiko (S5T), laiko, datos simbolių ir kiti formatai.

5.2. Programų ir duomenų blokai

Vartotojų blokai yra skirti programos kodui ir duomenims valdyti. Atsižvelgdami  į valdomo objekto ypatumus, jūs galite pasirinkti programos struktūrą susidedančią iš siūlomo vartotojui blokų asortimento.

Kai kurie iš blokų vykdomi cikliškai, kai kuriuos galima vykdyti tik kartą to prireikus.

5.2.1. Organizaciniai blokai

Organizaciniai blokai (OB) tarnauja sąsaja tarp vartotojo programos ir CP operacinės sistemos. Į šiuos loginius blokus kreipiasi operacinė sistema. Kadangi programos yra vykdomos cikliškai, tai į OB1 bloką yra kreipiamasi kiekvieno skenavimo ciklo pradžioje. Tuo pačiu pradeda veikti vartotojo programa, užprogramuota OB1. Šis blokas yra sukuriamas automatiškai, kai tik yra sukuriama S7 programa. Vartotojui belieka sukurti programos kodą.

Be įprastinio, taip pat yra naudojamas ir įvykiu valdomas programos vykdymas. Kai kurios vartotojo programos dalys yra vykdomos tik atsitikus įvykiui -gedimui, praėjus tam tikram laikui ir pan. Tam naudojami kiti OB, kurie turi būti užprogramuoti taip, kad operacinė sistema reaguotų į įvykius. Reaguojant pertraukiamas programos vykdymas ir pradedama vykdyti pertraukiančioji programa. Kadangi vienas OB gali nutraukti kito OB programą, yra nustatyta prioritetų eilė: aukštesnio prioriteto OB gali pertraukti žemesnio prioriteto OB programą. Žemiausią prioritetą turi OB1 (28 lentelė).

5.3. lentelė. Organizaciniai blokai pertrauktims aptarnauti
Pertraukimo tipas	Organizaciniai blokai	Prioritetas
Ciklinis programos skanavimas	OB1	1
Pertraukimas tam tikru laiku	OB10÷OB17	2
Suvėlintas pertraukimas (l-60ms)	OB20÷OB23	3÷6
Ciklinis pertraukimas (1ms-1h)	OB30÷OB38	7÷15
Aparatinis pertraukimas	OB40÷OB47	16÷23
Pertraukimas dėl asinchroninių klaidų	OB80÷OB87	26 arba 28
Paleidimo	OB100, OB101	27
Pertraukimas dėl sinchroninių klaidų	OB121, OB122	OB, kuriame rasta klaida, prioritetas

Kiekvienam OB yra skirta 20 baitų, kuriuose talpinama jo startinė informacija lokalinėje atmintyje: data ir laikas, kada OB įsijungė, kas jį kvietė, kokios klaidos ar diagnostiniai įvykiai užfiksuoti ir pan..

Reikia pažymėti, kad ne visi CP turi šį pilną OB sąrašą. Be to, S7-300 valdiklių OB prioritetai yra fiksuoti, o S7-400 valdikliuose galima juos keisti.

Tai, kas programuojama organizaciniuose blokuose, priklauso nuo automatizavimo problemos sudėtingumo. Bendru atveju juose galima vykdyti šias funkcijas:

Ø  Tiesiogiai įterpti LAD, FBD arba STL elementus;

Ø  Naudoti duomenų blokus arba vartotojo nustatytus duomenų tipus (User-defined data type) kaip ir bet kokiame loginiame bloke;

Ø  Kreiptis į bet kokius loginius blokus - tiek vartotojo sukurtus, tiek į standartinius arba sisteminius (SFC ir SFB).

5.2.2. Funkcijos

Šiuos blokus (FC), neturinčius priskirtųjų duomenų blokų, dažniausiai kuria pats vartotojas, nors STEP 7 paketo bibliotekoje galima rasti visą eilę FC, kuriuos paruošė gamintojas standartiniams uždaviniams spręsti. Pastaruoju atveju, vartotojas nukopijuoja juos į projektą ir pritaiko savo reikmėms. Kadangi FC blokai neturi atminties srities, tai visi duomenys prarandami, baigus bloką vykdyti. Dėl šios priežasties FC bloke naudojami tik faktiniai parametrai vietoje formalių. FC duomenis galima išsaugoti, juos nukreipus į bendrą DB. FC blokas sudaro programos dalį ir yra vykdomas, kai į jį kreipiasi kitas loginis blokas komanda Call FC N. FC blokus galima naudoti:

Ø  Grąžinti funkcijos vertę besikreipiančiam blokui, pavyzdžiui, atlikus matematines operacijas;

Ø  Vykdyti technologines funkcijas, pavyzdžiui, loginį valdymą.

5.2.3. Funkciniai blokai

Šie blokai (FB) turi jiems priskirtą atminties sritį – duomenų blokus (Instance DB), kuriose saugomi parametrai ir statiniai kintamieji, neprarandami baigus bloką vykdyti. FB paprastai naudojami programuoti dažnai pasitaikančias ir sudėtingas funkcijas. Kai yra kreipiamasi į FB iš kito loginio bloko, būtina nurodyti kartu ir priskirtą duomenų bloką. Pavyzdžiui, kreipimosi instrukcija į FB 10, kuris naudoja priskirtą duomenų bloką DB 43, atrodo taip:    

CALL FB 10, DB 43.

Tas pats FB gali turėti keletą priskirtų DB.

Nors nėra privaloma FB priskirti faktines vertes formaliems parametrams, tačiau būtina tai padaryti tik:

Ø  IN_OUT parametrams, kai naudojamas kompleksinis duomenų tipas, pavyzdžiui, STRING, ARRAY arba DATE_AND_TIME;

Ø  Visiems parametrų tipo duomenims, pavyzdžiui, TIMER, COUNTER ar POINTER.

Faktinės vertės formaliems FB parametrams priskiriamos dviem būdais:

Ø  Faktinius parametrus nurodant kreipimosi instrukcijoje: FB naudoja parametrus, esančius instrukcijoje;

Ø  Faktinius parametrus nenurodant kreipimosi instrukcijoje:  FB naudoja parametrus, esančius priskirtame DB.

Be to, vartotojas gali priskirti pradines vertes formaliems parametrams FB deklaravimo sekcijoje, iš kurios jos bus perrašytos į atitinkamą DB.

STEP 7 paketo bibliotekoje yra arba galima atskirai įsigyti FB, skirtus standartiniams uždaviniams spręsti, pvz., PID, Fuzzy algoritmui realizuoti.

5.2.4. Sisteminės funkcijos ir sisteminiai funkciniai blokai

STEP 7 paketas siūlo visą eilę standartinių SFC ir SFB, kuriuos  vartotojas gali naudoti savo programoje. Jie yra integruoti operacinėje CP sistemoje. Šie blokai neužima papildomos vietos vartotojo programoje. Jie turi tokius pačius žymėjimus, numeraciją kaip ir vartotojų programų blokai.  Dėl to nekyla problemų persiunčiant vartotojų programas iš vienų PLV procesorių į kitus.

SFC blokai yra dalinai programuojami ir, panašiai kaip FC, neturi priskirtųjų duomenų blokų. Juose atliekamos tokios standartinės  funkcijos:

Ø  Programos kontrolė;

Ø  Laikrodžio ir darbo laiko registrų aptarnavimas;

Ø  Laikinių pertraukimų aptarnavimas;

Ø  Sinchroninių, asinchroninių klaidų bei pertraukimų aptarnavimas;

Ø  Kopijavimas;

Ø  Sisteminė diagnostika;

Ø  Įėjimų ir išėjimų buferių ir bitų sričių koregavimas;

Ø  Modulių adresavimas;

Ø  Periferinių įėjimų ir išėjimų paskirstymas;

Ø  Globalinių duomenų aptarnavimas.

SFB, panašiai kaip ir FB, turi jiems priskirtą atminties sritį ir todėl vartotojas turi jiems sukurti priskirtą DB.

SFB yra naudojami:

Ø  Apsikeitimui duomenimis, pavyzdžiui, per ryšio modulį;

Ø  Vykdyti specializuotas valdymo funkcijas,  pavyzdžiui, PID reguliatoriaus.

5.2.5. Duomenų blokai

Tai yra blokai CPU atmintyje, kuriuose programos saugo duomenis. Kai OB, FC ar FB blokas iškviečiamas, jis naudoja lokalinių duomenų sritį. Papildomai tas blokas gali atidaryti ir duomenų bloko atminties sritį. Skirtingai nuo lokaliųjų duomenų, šių blokų duomenys uždarius duomenų bloką išsaugomi.

Priešingai loginiams blokams, duomenų blokuose (DB) nėra STEP 7 instrukcijų, todėl juose saugomi duomenys, su kuriais programa dirba. Kai loginis blokas (OB, FC ar FB) yra kviečiamas, jis užima dalį lokalinės duomenų srities (L stekas), o taip pat gali atverti papildomą atminties sritį - duomenų bloką. Atminties talpa, kuri reikalinga DB, priklauso nuo CP tipo, pvz., CPU 3l4 - 8192 baitai. Duomenys DB išlieka ir po loginio bloko vykdymo pabaigos.

Yra dviejų tipų DB: bendri (Shared) ir priskirti (Instance). Kiekvienas OB, FC ar FB gali skaityti ir rašyti duomenis bendrame DB, o priskirtuose - tik FB (5.1 pav.). Vienu metu gali būti atverti bendras ir priskirtas DB.

5.1 pav. Bendrųjų ir priskirtųjų duomenų blokų taikymas

Bendras duomenų blokas gali būti atvertas (jo numeris patalpinamas į DB registrą) šiais būdais:

Ø  Nurodomas pilnas absoliutus adresas, pvz., DB50.DBW3;

Ø  Nurodomas pilnas simbolinis adresas, pvz., Variklis_l. Greitis;

Ø  Naudojamos specialios DB atvėrimo bei pakrovimo instrukcijos:

OPN    DB50

                                    L        DBW3

Pastaba: Draudžiama tame pačiame adrese naudoti absoliutinius ir simbolinius elementus, pavyzdžiui, negalima naudoti tokio adreso: "Variklis_l.DBW3" arba "DB50.Greitis".

Priskirtas DB atveriamas kartu su kreipimosi į FB instrukcija (CALL FB10, DB100). Norint sukurti priskirtą DB, būtina, kad atitinkamas FB egzistuotų, nes reikia nurodyti jo numerį. Yra galimi keletas FB ir priskirtų DB panaudojimo atvejų:

Ø  Vienas FB ir keletas priskirtų DB. Tai leidžia, pavyzdžiui, tą patį FB panaudoti keletui siurblių, kurių duomenys saugomi skirtinguose DB, valdyti;

Ø  Vienas FB ir vienas DB. Šiuo atveju visų siurblių duomenys talpinami viename DB. Taip yra sutaupoma atmintis ir optimizuojamas DB panaudojimas, nors vartotojo programa pasidaro šiek tiek sudėtingesnė;

Ø  Keletas FB ir keletas DB. Tada skirtingi FB naudoja kitų FB priskirtų DB duomenis.

Ø  Be to, atliekant modulių konfigūravimą, automatiškai yra sukuriamas sisteminis duomenų blokas (SDB), o vykdant programos monitoringo ir modifikavimo funkcijas - blokas VAT. Vartotojas taip pat gali sukurti savo duomenų tipą UDT. Tiek VAT, tiek UTD blokai yra vieninteliai, kurie nėra pakraunami į valdiklį, o lieka programatoriaus atmintyje.

5.3. Linijinis, paskirstytas ir struktūrinis programavimas

Step 7 suteikia galimybę projektuoti programas trimis būdais: linijiniu, paskirstytu ir struktūriniu. Susipažinę su kiekvieno iš jų ypatumais, galėsite sėkmingai pasirinkti tinkamiausią jūsų kuriamam valdymo projektui.

5.2 pav. Programų struktūros

Linijinio programavimo metodas tinka kuriant palyginti nesudėtingas valdymo programas, kadangi taikant jį, visa programa sudaroma OB1 organizaciniame bloke. 

5.3 pav. Linijinis programavimas

 Paskirstytas programavimo metodas taikomas kuriant sudėtingesnes valdymo programas, kurias nepatogu būtų derinti viename bloke. Jeigu reikia spręsti kelis valdymo uždavinius arba valdyti kelių tipų įrenginius, patogu kiekvieno jų valdymo programą kurti atskirame FC bloke. OB  bloke tuomet belieka iškviesti kiekvieną FC bloką. Tai ypač patogu, kai per trumpą laiką reikia sukurti sudėtingo objekto valdymo programą. Tuomet atskirų FC blokų paprogrames gali kurti ir derinti atskiri projektuotojai. Jeigu įdiegtą valdymo projektą po kurio laiko prireikia kiek pakeisti, modernizuoti, dažniausiai užtenka pakeisti tik vieną ar keletą FC blokų ir tą padaryti yra gerokai paprasčiau, nei pertvarkyti programą sudarytą linijiniu principu.

    

5.4 pav. Paskirstyto tipo programos struktūra

Struktūrizuoto tipo programos naudojamos tais atvejais, kai vieno ir to paties tipo įtaisus galima valdyti identišku principu, tačiau kiekvienam iš jų būtina naudoti konkrečius, skirtingus duomenis. Tuomet galima OB1 bloke esančioje programoje keletą kartų iškviesti tą patį FB bloką, tačiau kiekvieną kartą jam priskirti skirtingą duomenų bloką. Toks valdymo principas dažnai taikomas valdant vieno tipo įrenginius siurblinėse, konvejerinėse apdorojimo, surinkimo linijose ir pan.

5.4. Projektų rengimas pagal užduotis 

Išnagrinėjus  pagrindinius programų ir duomenų blokus bei jų taikymo ypatumus, galima kurti sudėtingesnių struktūrų programas, naudoti duomenų blokus.

Visa šiame skyriuje išdėstyta medžiaga turėtų leisti jums sėkmingai susidoroti su individualių projektų kūrimo užduotimis. Neturint valdiklio sukurti ir derinti  programas padeda simuliavimo programos, tokios, kaip LADsim, Zelio-soft ir pan . Ypač patogi yra S7 –PLCSIM programa.

5.4.1. Darbas S7 – PLCSIM programa

Turint „Simatic Step 7“ v 5.3 ir aukštesne versiją yra numatyta galimybė simuliuoti programas be realaus programuojamojo loginio valdiklio S7 – PLCSIM simuliavimo modulių priemonėmis. Bet norint simuliuoti reikės įdiegti Step 7 paketą pilnai (reikalingi visi komponentai, bet galima nediegti papildomų kalbų).

       Toks testavimas įmanomas S7-300 ir S7-400 valdikliams, bet tik naudojant STEP 7 V3.1 ar vėlesnę versiją. Šis paketas turi tokias galimybes:

Ø  512 taimerių ir skaitiklių pradedant 0 numeriu. Taimeriai dirba ne realiame laike, t.y., jie gali dirbti lėčiau arba greičiau priklausomai nuo programos dydžio ir programatoriaus techninių charakteristikų;

Ø  2048 baitų bitinei atminčiai;

Ø  2048 baitus įėjimo ir išėjimo atminčiai;

Ø  Po 2048 funkcijų (FC) ir duomenų (DB) blokus;

Ø  Sistemines funkcijas: SFC 20-23, 26, 27, 46, 52, 64;

Ø  Organizacinius blokus: OB 1, OB 100 ir OB 101 (tik S7-400).

Taip pat paketas turi tokius apribojimus:

Ø  Tuo pačiu metu gali būti aktyvuotas tik vienas imituotas PLV;

Ø  Diagnostiniame buferyje kaupiama tik ta informacija, kuri įmanoma perjungime į RUN režimą;

Ø  Nors sisteminis duomenų blokas SDB gali būti pakrautas kartu su programa, bet imituotasis PLV jį ignoruoja.

   Imituotasis PLV, lyginant su realiuoju PLV, turi tokius privalumus:

Ø  Įvesta funkcija, leidžianti laikinai sustabdyti programos vykdymą, o po to tęsti ją nuo sustabdymo vietos;

Ø  Bet kokie pakeitimai kintamuosiuose yra momentaliai įvedami į programą, nelaukiant skenavimo ciklo pradžios ar pabaigos;

Ø  Galimi du testavimo būdai: nepertraukiamu ir vienetiniu skanavimu;

Ø  Perjungimas į STOP režimą nepakeičia išėjimų (PQ) būvio.

            Norėdami simuliuoti, viską darome taip kaip aprašyta aukščiau, bet įjungus „Simatic Manager turime būtinai įkrauti PLCSIM simuliavimo modulius. Juos galime iškviesti iš „start meniu“ arba tiesiog per „Simatic Manager“ langą.

            Iškvietimas per  „Start meniu parodytas pav. 5.5.

5.5 pav. Iškvietimas per „Start meniu“

Spaudžiame „start meniu“, randame „Simatic“ programų grupę, po to „Step 7“ programų grupę ir spaudžiame „S7 – PLCSIM Simulating modules“.

            Kitas būdas - tai „SIMATIC Manager“ lange spragtelėti „S7 – PLCSIM Simulating modules“ (pav. 5.6):

5.6 pav. Iškvietimas per „SIMATIC Manager“ langą

Tą patį galime padaryti iš įrankių juostos (pavaizduota pav. pav. 5.5), arba iš meniu Options> Simulate Modules.

Paleidus simuliavimo modulius, atveriamas langas (5.7 pav.). Jame galime kurti projektą, konfigūruoti įrangą ir drąsiai visa konfigūraciją kelti į virtualų valdiklį.

                                     5.7 pav. Simuliavimo modulio langas

Pirmą kartą paleidus PLCSIM matysime tik virtualius valdiklio valdymo elementus. Spaudžiame Meniu> Insert arba iš įrankių juostos (pavaizduotos 5.5 pav.) įkeliame reikiamą kiekį įėjimų ir išėjimų, galime įkelti taip pat atminties bitus, taimerius ir skaitiklius, bet tik stebėjimui ir tikslumui nustatyti. Programą galėsime valdyti naudodamiesi pele ir tik per virtualius įėjimus.

5.8 pav. Paruošta PLCSIM programa

Įkėlus reikiamus modulius, galime langą išdėstyti taip, kad būtų patogiau simuliuoti. Paruošta PLCSIM programa atrodys maždaug taip, kaip matote pav. 5.8. Spaudžiame virtualiame valdiklyje „RUN“ ir simuliuojame programos darbą paspausdami atitinkamus įėjimus. Galime stebėti kuris išejimas paveikė. Taip pat galime stebėti programos lange įėjimų ir išejimų būsenas įjungę „Monitor“. Norint baigti simuliavimą, virtualiame valdiklyje kaip ir realiame spaudžiame „STOP“. Norint ištrinti atmitinę spaudžiame „MRES“. Simuliavimas PLCSIM programa yra patogus tuo, kad galime parinkti bet kuri valdiklį iš STEP 7 bibliotekos (Simatic – 300 arba Simatic 400 tipo) ir norimą modulių kiekį bei tipą.

           

5.5. Santrauka

1.            Vartotojų blokai yra skirti programos kodui ir duomenims valdyti. Atsižvelgdami  į valdomo objekto ypatumus, jūs galite pasirinkti programos struktūrą susidedančią iš siūlomo vartotojui blokų asortimento.

2.            Organizaciniai blokai (OB) tarnauja sąsaja tarp vartotojo programos ir CP operacinės sistemos.

3.             Kadangi programos yra vykdomos cikliškai, tai į OB1 bloką yra kreipiamasi kiekvieno skenavimo ciklo pradžioje. Tuo pačiu pradeda veikti vartotojo programa, užprogramuota OB1. Šis blokas yra sukuriamas automatiškai, kai tik yra sukuriama S7 programa. Vartotojui belieka sukurti programos kodą.

4.            Be įprastinio, taip pat yra naudojamas ir įvykiu valdomas programos vykdymas. Kai kurios vartotojo programos dalys yra vykdomos tik atsitikus įvykiui - gedimui, praėjus tam tikram laikui ir pan. Tam naudojami kiti OB, kurie turi būti užprogramuoti taip, kad operacinė sistema reaguotų į įvykius.

5.            OB blokas gali pertraukti žemesnio prioriteto OB programą.

6.            Kiekvienam OB yra skirta 20 baitų, kuriuose talpinama jo startinė informacija lokalinėje atmintyje: data ir laikas, kada OB įsijungė, kas jį kvietė, kokios klaidos ar diagnostiniai įvykiai užfiksuoti ir pan..

7.            Tai, kas programuojama organizaciniuose blokuose, priklauso nuo automatizavimo problemos sudėtingumo.

8.            Blokus FC, neturinčius priskirtųjų duomenų blokų, dažniausiai kuria pats vartotojas, tačiau STEP 7 paketo bibliotekoje galima rasti visą eile FC, kuriuos paruošė gamintojas standartiniams uždaviniams spręsti. Kadangi FC blokai neturi atminties srities, tai visi duomenys prarandami, baigus bloką vykdyti.

9.            Blokai FB turi jiems priskirtą atminties sritį – duomenų blokus (Instance DB), kuriose saugomi parametrai ir statiniai kintamieji, neprarandami baigus bloką vykdyti. FB paprastai naudojami programuoti dažnai pasitaikančias ir sudėtingas funkcijas. Kai yra kreipiamasi į FB iš kito loginio bloko, būtina nurodyti kartu ir priskirtą duomenų bloką.

10.        STEP 7 paketo bibliotekoje yra arba galima atskirai įsigyti FB, skirtus standartiniams uždaviniams spręsti, pvz., PID, Fuzzy algoritmams realizuoti.

11.        STEP 7 paketas siūlo visą eilę standartinių SFC ir SFB, kuriuos  vartotojas gali naudoti savo programoje. Jie yra integruoti operacinėje CP sistemoje.

12.        SFC blokai yra dalinai programuojami ir, panašiai kaip FC, neturi priskirtųjų duomenų blokų.

13.        SFB, panašiai kaip ir FB, turi jiems priskirtą atminties sritį ir todėl vartotojas turi jiems sukurti priskirtą DB.

14.        Priešingai loginiams blokams, duomenų blokuose (DB) nėra STEP 7 instrukcijų, todėl juose saugomi duomenys, su kuriais programa dirba..

15.        Yra dviejų tipų DB: bendri (Shared) ir priskirti (Instance). Kiekvienas OB, FC ar FB gali skaityti ir rašyti duomenis bendrame DB, o priskirtuose - tik FB.

16.        Vykdant programos monitoringo ir modifikavimo funkcijas sukuriamas VAT blokas. Vartotojas taip pat gali sukurti savo duomenų tipą UDT. Tiek VAT, tiek UTD blokai yra vieninteliai, kurie nėra pakraunami į valdiklį, o lieka programatoriaus atmintyje.

17.        STEP 7 suteikia galimybę projektuoti programas trimis būdais: linijiniu, paskirstytu ir struktūriniu.

18.        Linijinio programavimo metodas tinka kuriant palyginti nesudėtingas valdymo programas, kadangi taikant jį, visa programa sudaroma OB1 organizaciniame bloke. 

19.        Paskirstytas programavimo metodas taikomas kuriant sudėtingesnes valdymo programas, kurias nepatogu būtų derinti viename bloke. Jeigu reikia spręsti kelis valdymo uždavinius arba valdyti kelių tipų įrenginius, patogu kiekvieno jų valdymo programą kurti atskirame FC bloke.

20.                          Struktūrizuoto tipo programos naudojamos tais atvejais, kai vieno ir to paties tipo įtaisus galima valdyti identišku principu, tačiau kiekvienam iš jų būtina naudoti konkrečius, skirtingus duomenis.

21.        Visa šiame skyriuje išdėstyta medžiaga turėtų leisti jums sėkmingai susidoroti su individualių projektų kūrimo užduotimis. Neturint valdiklio sukurti ir derinti  programas padeda simuliavimo programos, tokios, kaip LADsim, Zelio-soft ir pan . Ypač patogi yra S7 –PLCSIM programa.

22.        Turint „Simatic Step 7“ v 5.3 ir aukštesne versiją yra numatyta galimybė simuliuoti programas be realaus programuojamojo loginio valdiklio S7 – PLCSIM simuliavimo modulių priemonėmis.

5.6. SVK

1.      Kam skirti vartotojų blokai?

2.      Kam tarnauja ir ar visose programose būtini organizaciniai blokai?

3.      Kaip aptarnaujamos pertrauktys ir kokie blokai tam skirti?

4.      Kuo skiriasi FC ir FB blikai?

5.      Kas charakteringa SFC ir SFB blokams?

6.      Kokie yra ir kuo skiriasi duomenų blokai?

7.      Kam skirtos STEP7 bibliotekos?

8.      Kaip dirbti su PLC SIM programa?