Marketingo sąvoka tapo jau įprasta ir vis dažniau vartojama lietuvių kasdieniniame gyvenime, nors jo esmė iki šiol nėra pakankamai gerai suprantama. Nuo seno prekių pardavimai ir mainymai į kitas prekes vyko turguose. Žodis „marketingas“ kilęs iš anglų kalbos žodžio „market“ reiškiančio rinką arba turgų. Bet pirminė šių sąvokų prasmė mažai beatitinka plačiai išreklamuotą ekonominės veiklos valdymo būdą rinkos ekonomikos šalyse.
Marketingas – tai filosofija, nukreipianti visos organizacijos veiklą.
Marketingo tikslas yra pelningai siekti kliento pasitenkinimo, užmezgant su juo vertingus ryšius. Marketingo darbuotojai patys vieni negali pasiekti šio tikslo. Jie privalo glaudžiai bendradarbiauti su kitais bendrovės darbuotojais ir kitomis vertės grandinėje esančiomis kompanijomis, kad visi kartu klientui pateiktų geriausią kokybę. Taigi marketingo principai verčia kiekvieną organizacijos narį galvoti apie klientą ir padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų sukurti bei pateikti jam didesnės vertės gaminiai ar paslaugos ir būtų patenkinti jo poreikiai.
Dažnas pasitaiko, kad marketingas tapatinamas su reklama. Tačiau tikrasis marketingas – tai ne tiek išmanymas kaip parduoti, bet žinojimas ką gaminti. Organizacijos tampa lyderėmis, suprasdamos kliento poreikius ir rasdamos sprendimus, teikiančius klientams pasitenkinimą dėl prekių ar paslaugų vertės, puikios kokybės ir aptarnavimo. Jokia reklama negali kompensuoti kliento poreikių patenkinimo stygiaus.
Marketingo specialistai turi mokėti apibrėži ir segmentuoti rinkas ir žinoti, kaip įsitvirtinti jų pasirinktuose tiksliniuose rinkos segmentuose, sukuriant kliento poreikius tenkinančias prekes ir paslaugas. Jie privalo mokėti nustatyti patrauklią ir prieinamą savo gaminių ar paslaugų kainą ir pasirinkti bei valdyti paskirstymo grandines, kuriomis savo klientams teikia gaminius bei paslaugas. Jie turi mokėti reklamuoti bei pristatyti savo prekes ir paslaugas taip, kad klientai apie juos sužinotų ir jų pageidautų.
Taigi, nors praktikoje marketingas reiškėsi jau labai seniai, tačiau kaip terminas, jis atsirado JAV ekonominėje literatūroje 1907 m. JAV universitetuose pirmą kartą pradėtas skaityti marketingo kursas. 1931 m. JAV buvo įsteigta AMA (American Marketing Association), kuri šiuo metu turi padalinius kiekvienoje valstijoje. AMA veikloje dalyvauja daugiau nei 15 tūkstančių stambių korporacijų atstovų.
Marketingo principus JAV kompanijos masiškai pradėjo taikyti 6 – jo dešimtmečio pradžioje. Marketingo veikla jau buvo traktuojama kaip svarbiausioji valdymo funkcija, lemianti ir rinkos, ir firmos gamybinę politiką. Marketingas padeda firmoms pritaikyti prekių asortimentą rinkos poreikiams, jos aktyviai formuoja savo prekių paklausą, siekdamos gauti kuo daugiau pelno. Paklausos tyrimas tampa gamybinio ciklo atramos tašku, t.y. pagrindiniu elementu tampa orientacija į vartotojų. Firmos „General Electric“, „General Foods“, „Mc Donald“ buvo vienos iš pirmųjų marketingo pradininkių.
1950 – 1960 m. amerikiečių ekonominėje literatūroje į marketingą buvo žvelgiama tik kaip į produktų realizavimo sistemos sudėtinę dalį. 7 – jo dešimtmečio pabaigoje ėmė vyrauti gamybos valdymo teorija, pagal kurią visi pagrindiniai ekonominiai sprendimai turi būti grindžiami rinkos informacija. Jeigu realizavimo sistemos pagrindinė funkcija yra įtikinti vartotoją įsigyti tai, kas jau yra pagaminta, tai pagal naująją koncepciją marketingo uždavinys – pateikti rinkai tokį produktą, kuris yra reikalingas vartotojui.
8 – jame dešimtmetyje dauguma JAV įmonių pripažino šios koncepcijos racionalumą – marketingas tapo daugelio įmonių strategijos pagrindu. Kaip mokymo disciplina marketingas įsitvirtino universitetų ir koledžų programose, buvo plačiai skleidžiamas ir ekonomistams, ir kitų specialybių studentams.
Šiuo metu susiformavo vadinamoji makromarketingo koncepcija, kuri apibūdina marketingo reikšmingumą ne tik įmonės lygiu, bei ir visuomenės požiūriu. Makromarketingas jau suprantamas kaip visuomeninis procesas, kurio tikslas yra geriau tenkinti visuomenės poreikius, kelti bendrą gerovę. Bet be jokios abejonės, rinkoje egzistuoja ir mikromarketingas – kai marketingo priemonės pasitelkiamos pelno ar nesiekiančių pelno organizacijų tikslams pasiekti, numatant vartotojų ar klientų reikmes ir nukreipiant jas tenkinančių prekių ir paslaugų srautą iš gamintojų vartotojams ar klientams.
Kadangi marketingas yra dar pakankamai nauja disciplina, kol kas nėra nusistovėjusių ir visuotinai priimtinų marketingo apibrėžimų, tačiau visi specialistai sutinka, kad marketingo termine yra dvi pagrindinės prasmės.
Marketingas suvokiamas kaip tam tikra įmonių verslo filosofija.
Kaip valdymo funkcija, marketingas yra sudėtinė verslo dalis, ne mažiau ir ne daugiau svarbi už finansų, materialinio – techninio tiekimo, gamybos valdymą. Nėra įmonių, kuriose nebūtų marketingo, tai yra veiksmų, skatinančių produkto judėjimą nuo gamintojo link vartotojo.
Kaip verslo filosofijos, marketingo principai reikalauja į vartojimą žvelgti kaip į demokratinį procesą, kuriame vartotojai „balsuoja“ už reikalingus produktus arba paslaugas savo pinigais. Rinkoje sėkmė lydi tą įmonę, kuri siekia tirti besikeičiančius vartotojų poreikius ir stengiasi ieškoti būdų kuo efektyviau juos patenkinti. Marketingas verčia įmonę gaminti ne tai, ką ji nori ir gali lengviausiu būdu pateikti rinkai, bei tai, kas yra reikalinga vartotojui. Marketingo pagrindas yra kompanijos ir vartotojo sąjunga: kompanija gauna informaciją apie vartotojo poreikius tam, kad galėtų paruošti ir pateikti rinkai paklausius produktus. Marketingui, kaip verslo filosofijai, svetimas požiūris, kurio esmė – plėsti gamybos apimtį, atsisakant nepelningų, tačiau paklausių produktų. Beje šis požiūris būdingas administracinei – komandinei ūkio sistemai, kai įmonės tikslas – vykdyti planą, o ne tenkinti vartotojų poreikius. Daugelis gerai prisimena netolimą praeitį, kai buvo siūlomos prastos kokybės, neišvaizdžios prekės, tačiau deficito sąlygos neleido vartotojams rinktis, gamintojas diktavo savo sąlygas ir teko su tuo taikstytis.
Marketingas atlieka svarbų vaidmenį formuojant paklausą. Naujovės sunkiai prigytų, jeigu nebūtų aktyvios marketingo veiklos, pirmiausia informacijos srityje. Nors dalis vartotojų neigiamai žiūri į reklamos prisotintą aplinką, skundžiasi komerciniu reklamos spaudimu, tačiau sunku paneigti reklamos vaidmenį supažindinant vartotojus su naujomis prekėmis ir paslaugomis, siūlant naujus poreikių tenkinimo būdus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą