Medžiagos ir lauko struktūra

Svarbiausia yra 4 ryšių tipai:

• Kovalentinis
• Joninis
• Metališkasis
• Molekulinis

* Kovalentinis ryšys:

Žodžio covalent = co- + valence kilmė.

co - priešdėlis reiškia: kartu, abipusiai, bendrai. Iš lotynų valentia "jėga, sugebėjimas," Šaknis *wal- "būti stipriam", iš čia lietuvių kalbos žodis: valdyti.

Kovalentiniu ryšiu gali jungtis vienodų cheminių elementų atomai, sudarydami molekulę, kuriuos atomų valentiniai elektronai tampa bendri vienai molekulei. Šiuo ryšiu jungdamiesi atomai sudaro kristalą.

*Joninis ryšys:

Žodžio, ion kilmė: 

Šaknis ei- (1) "eiti, vaikščioti." Taip vadinama todėl, kad jonai, juda link priešingo krūvio elektrodo. Susijęs lietuvių kalbos žodis: "eiti"

Joninis ryšys būdingas kristalinės struktūros medžiagoms. Kristalus išlaiko, teigiamųjų ir neigiamųjų traukos jėgos. tai tvirtos medžiagos su tankia arba reta jonine struktūra.

*Metališkasis ryšys:

Šiam ryšiui būdinga tai, kad teigiamieji metalų jonai sudaro tvirtas geometriškai taisyklingas geometrines gardeles. Jų teigiamą krūvį kompensuoja visai medžiagai bendri laisvieji elektronai, galintys dreifuoti ne tik kristalinėje gardelėje, bet ir visoje medžiagoje. Laisvųjų elektronų kiekis medžiagoje yra po 1-2 elektronus nuo kiekvieno atomo. Tai milžiniškas kiekis. Dėl to metalams būdingi elektrinis bei šilumos laidumai, savitas blizgesys. Metalų kalumas aiškinamas atomų sluoksnių persistūmimu kristaluose.

*Molekulinis ryšys:

Šis ryšys būdingas medžiagoms su kovalentiniu ryšiu. Gretimų molekulių valentiniai elektronai juda taip, kad kiekvienu laiko momentu yra traukiami, teigiamuoju gretimosios molekulės jonu. Tai nėra tvirtas ryšys. Medžiagos su šiuo ryšiu lydosi žemesnėse temperatūroje.