Komutacinis apsaugos aparatas - automatinis išjungėjas

Pagrindinė paskirtis automatinio išjungėjo yra: trumpo jungimo srovės atkirta - atjungimas. Automatiniai išjungėjai gali būti vienpoliai, dvipoliai, tripoliai, keturpoliai. Automatiniai išjungėjai apsaugo elektros grandines nuo trumpo jungimo ir perkrovos srovių.

Automatinio išjungėjo elektrinė principinė schema.

Punktyrinė linija rodo mechaninį ryšį ir kad kontaktai vienu metu atsijungia.
TA- terminis atkabiklis.
EM - elektrimagnetinis atkabiklis.
LVM - laisvosios veiklos mehanizmas.


Automatinio jungiklio pagrindiniai parametrai yra:
Vardinė įtampa, vardinė srovė, atjungimo srovė, terminio bei dinaminio atsparumo srovės, atjungimo laikas ir kiti...
Automatiniai išjungėjai skiriasi netik savo srovėmis, bet ir suveikimo charakteristikų kreivėmis, kurios būna: B,C,0,K,Z tipo. Šios raidės būna užrašytos ant automatinio išjungėjo korpuso.

Automatiniai išjungėjai  su B charakteristika atjungia, kai trumpo jungimo srovė yra 3-5 kartus didesnė už vardinę. Su C charakteristika atjungia grandines, kai srovė didesnė 5-10 kartų.
Su D charakteristika, 10 -20 kartų. Automatiniai išjungėjai su B charakteristika naudojami apsaugoti elektrines grandines, kuriose nėra įrenginių su didelėmis praleidimo srovėmis, tai instaliacijos,  laidų apsaugai, nuo perkrovų ir trumpo jungimo. Automatiniaii išjungėjai su C charakteristika skirti apsaugai elektrinių grandinių, kuriose yra įrenginiai su didelėmis pralaidumo srovėmis. Tai: elektriniai varikliai, iliumisensinių lempų karkasai.
Instaliacijai su kištukiniais lizdais naudojama C-16(vardinė srovė), tai reiškia, kad C-10 yra jautresnė apsauga nei C-16.

Pasiskaitymui:
http://www.mysimpleautomation.com/kas-yra-automatinis-jungiklis/